Šuniška istorija: dingusį keturkojį kauniečių šeima rado po penkerių metų

Kauniečių šeima vis dar negali patikėti, kad prieš penkerius metus pradingusi vokiečių aviganių kalytė, vardu Mega, visą tą laiką saugojo Veterinarijos akademijos teritoriją. Niekas net nepasivargino patikrinti, kad šuo turi mikroschemą.

Dingo iš kiemo

Apie netikėtai atsiradusio šuns istoriją „Kauno dienai“ papasakojo Aleksote gyvenanti Bansevičių šeima.

Šuns savininkas Tomas Bansevičius vis dar sunkiai gali patikėti, kad jų šuo atsirado po penkerių metų.

„Kalytei nebuvo nė metų. Ji laisvai bėgiodavo po namo kiemą, kai vieną dieną ji tiesiog dingo“, – prisiminė T. Bansevičius. Jis iki šiol nežino, kokiomis aplinkybėmis dingo jo šuo, ar jis pabėgo pro namo vartelius, ar buvo pavogtas.

Dar ir dabar Tomas prisimena dukros sielvartą, netekus šuns. „Tikriausiai pusę metų mergaitė vis žiūrėdavo pro langą, šaukdavo Mega, Mega. Tikėjosi, kad kalytė sugrįš namo“, – pasakojo  kaunietis.

Šuns savininkai buvo iškabinę skelbimus, kreipėsi į įvairiausias instancijas, dingimą užregistravo Lietuvos gyvūnų globos organizacijoje.

Šuo turėjo visus reikiamus dokumentus, netgi mikroschemą kakle, pagal kurią gyvūnų globos organizacija gali surasti paklydusį šunį ir pranešti šeimininkams.

„Mums aiškino, kad su mikroschema šunį bus galima rasti ir užsienyje. Deja, ir tai negelbėjo“, – pripažino T. Bansevičius.

Netikėtas atsiradimas

Praėjo ne vieni metai, šeima susitaikė, kad prarado savo augintinį, įsigijo naują. Vis dėlto istorija tuo nesibaigė. Prieš penkerius metus dingęs šuo neseniai ėmė ir netikėtai atsirado. Ir ne bet kur, o Veterinarijos akademijoje.

Vyras pasakojo, kad vieną dieną jo žmona sulaukė skambučio iš Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos. Jie pranešė, kad atsirado šuo pradingėlis. „Iš pradžių žmona nustebo, nes mūsų šunys buvo namie, tik vėliau suvokė apie kurį šunį kalbama“, – pasakojo T. Bansevičius.

Lakstančią po Veterinarijos akademijos teritoriją kalytę pamatė veterinarijos gydytojai. Jie šunį sugavo, nes galvojo, kad jis pasiklydo, todėl iškvietė gyvūnų teisių specialistus. Jie nustatė, kad šuo turi mikroschemą. Taip paaiškėjo, kad yra ir šeimininkai.

„Mus ištiko šokas. Mūsų šuo visą laiką gyveno Veterinarijos akademijoje. Gyvūnų teisių specialistai mums rekomendavo greičiau išsiaiškinti visą situaciją. Jeigu šuo kam nors įkąstų, atsakomybė kristų ant šeimininkų, kurie užregistravo gyvūną“, – teigė keturkojo savininkas.

Ieškojo atsakymų

Vyras iškart nusprendė kreiptis į Veterinarijos akademiją, bet vasarą mokslo įstaigoje valdžia atostogavo, tad norimų atsakymų šuns šeimininkas nesulaukė.

„Niekas nenorėjo su mumis bendrauti. Sargas mums tik atšovė, kad akademiją šunį įsigijo iš prieglaudos. Jis yra valstybės nuosavybė, nes prižiūri ir saugo Veterinarijos akademijos teritoriją, tad jo niekas negrąžins“, – pasakojo T. Bansevičius.

Kurioje prieglaudoje šuo buvo pirktas, ar yra tai patvirtinantys dokumentai, Tomui niekas neatsakė.

Vyras stebėjosi, jeigu Veterinarijos akademija įsigijo šunį prieglaudoje, kodėl jie nepatikrino, ar jis neturi mikroschemos.

„Mes tikrai po tiek metų sutiktume padovanoti šunį, nes jis mūsų nebeatpažįsta, mes jam esame svetimi. Bet kai taip negražiai kalbėjo su mumis, norime dabar ieškoti teisybės“, – pabrėžė T. Bansevičius.

Žiopla klaida

„Kauno dienai“ paskambinus į Veterinarijos akademiją, išaiškėjo visos šios keistos istorijos dalys.

Akademijos kancleris Henrikas Žilinskas pripažino, kad šuns, kuris beveik penkerius metus gyvena akademijoje, istorija tikrai įdomi.

„Turime oficialų dokumentą, kuris liudija, kad 2009 m. sausio 20 d. kalytę įsigijome iš Lietuvos gyvūnų globos draugijos. Už simbolinį vieną litą mums draugija padovanojo šunį“, – tikino H. Žilinskas.

Šuo saugo Veterinarijos akademijos teritoriją ir gyvena jam skirtame voljere.

„Mes tik norėjome priglausti šunį. Tikrai kvaila, bet mums, veterinarams, prieš penkerius metus net neatėjo į galvą mintis patikrinti, ar šuo turi mikroschemą. Tuo metu nebuvo itin populiaru gyvūnams įsiūti mikroschemas“, – savo kaltės neneigė kancleris.

„Mūsų kaltė, kad vasarą daug kas atostogavo, todėl šuns savininkas bendravo su sargu ir negalėjome visos situacijos išsiaiškinti iš karto. Darbuotojai vadovybės neinformavo apie atsiradusį šuns savininką, jie viršijo savo įgaliojimus“, – teigė H. Žilinskas.

Kancleris suvokia, kodėl šuns šeimininkai supyko, tačiau tikisi, kad pavyks viską gražiuoju išspręsti. „Prašysime savininko, kad leistų mums šunį perregistruoti ir pasilikti“, – sakė akademijos vadovas.