Diena po liūties: namas tebestovi vandenyje

Geležinio Vilko g. 1A namo požeminis garažas po ketvirtadienio popietę Kauną užtvindžiusios liūties tebėra apsemtas. Vanduo iš gatvės sutekėjo upe, išlaužė garažo vartus ir paskandino tris automobilius. Vandens lygis kilo žaibiškai, iki lubų buvo likę apie 30 cm.

Per liūtį susikaupęs vanduo pamažėle tekėjo į prie įvažiavimo įrengtą lietaus vandens kanalizaciją. „Šitaip būna per kiekvieną didesnę liūtį. Kai tik pamatome, tuoj skambiname vieni kitiems, kad žmonės automobilius išsivarytų iš garažo. Šių žmonių greičiausiai nebuvo namie. Atostogų metas“, – apie trijų garaže likusių automobilių likimą šiandien pasakojo namo gyventoja Lina.

Trečiame namo aukšte gyvena neįgalių žmonių pora. Neįgaliojo vežimėlyje sėdinčią moterį vyras vakar upe virtusia gatve apie valandą stūmė artyn namų. Tačiau čia jų laukė dar vienas netikėtumas. Garažas – apsemtas. Neįgali pora buvo įpratusi nusileisti į garažą ir iš ten kylančiu liftu pasiekti butą trečiame aukšte.

Kurčnebylių pora pakliuvo į dar labiau komplikuotą situaciją. Negalėjo namų pasiekti jiems įprastu keliu ir prisišaukti pagalbos. Laimei, susigriebė kaimynai. Susirinkę keli vyrai užnešė neįgaliojo vežimėlyje sėdinčią kaimynę.

Tame pačiame name įsikūrusi „Kalniečių odontologijos klinika“. Liūtis sutrumpino klinikos darbo savaitę. „Požeminiame garaže yra mūsų kompresoriai. Juos užpylė vanduo, atsijungė ir nebegalime dirbti“, – situaciją aiškino klinikos vadovė Daiva Vaičiulienė.

Besikartojančios liūtys ir potvynis požeminiame garaže, rūsiuose privertė pergalvoti kompresorių statymo ypatumus. Buvo sukonstruoti apie 1,5 metro aukščio stelažai ir kompresoriai pakelti. „Jokie stelažai per šią liūtį negalėjo išgelbėti. Savanorių prospekto ir aplinkinių gatvių lietaus vanduo bėga į mūsų rūsius, ir tai ne namo, o aplinkinių gatvių lietaus kanalizacijos problema“, – aiškino D.Vaičiulienė.

Namo bendrijos pirmininkas Andrius Černiauskas tvirtino, kad labiausiai baiminosi, jog vanduo nepasiektų elektros skydinės. Tokiu atveju padariniai galėjo būti žymiai liūdnesni. „Pralaužta lietaus kanalizacija. Nuo pat namo pastatymo pradžios prieš 10 metų kenčiame, kai užeina liūtys. Prieš kelis metus pasiekėme, kad „Kauno vandenys“ tvarkytų tą kanalizaciją, tačiau niekas neskiria pinigų, ir taip nustumiamas problemos sprendimas“, – pirmininkas neslėpė apmaudo.

Visą naktį aplink skęstantį namą lakstęs pirmininkas vardino patirtus nuostolius – liftų šachtos užpiltos, automatiniai garažų vartai išlaužti, rūsiuose buvę gyventojų namų apyvokos daiktai paskendę. Galų gale – kokią įtaką namo konstrukcijai, pamatams turi toks potvynis?

„Kai nuo gatvės ima tekėti vandens upės, jei nespėjame pakelti vartų, srovė išlaužia“, – stichinių nelaimių patirtimi dalinosi A.Černiauskas. – Įeiti baisu, nes nežinai, ar vanduo apsėmė elektros skydinę. Kol viskas neišbėga, neįmanoma nei durų į rūsį atidaryti. Dar nežinau, kokia padėtis su vandens užpiltu šiluminiu mazgu, katilinės varikliais“, – dėstė pirmininkas.

A.Černiauskas neabejojo, kad atsivertęs namo bendrijos buhalterijos dokumentus nesunkiai suskaičiuotų, kiek bendrija investavo į namo patalpų remontą ir atstatymą po patirtų liūčių. Tiesa, pripažino, kad toks potvynis buvęs pirmą kartą.

„Negaliu suskaičiuoti, kiek kainuotų viso šito purvo, nutekėjusio į garažą ir rūsius, iškuopimas, nes valome patys, o ne firmą samdome. Kai išdžius, juk viską reikės perdažyti. Namas nėra sukaupęs tokių didelių pinigų, kad kiekvieną kartą po liūties galėtume remontuotis“, – A.Černiauskas neslėpė pykčio.

Šį kartą nuskendo trys automobiliai ir motoroleris. Per ankstesnes liūtis taip pat skendo automobiliai. 


Komentaras

Vilius Burokas, „Kauno vandenų“ technikos direktorius

Galiu pasakyti tiek, kad kai yra požeminiai garažai ar rūsiai, kuriuose įrengtos inžinerinės sistemos žemiau žemės paviršiaus, turi būti įrengti atbuliniai vožtuvai. Kilus ekstremaliam atvejui, gatvėje vanduo nebūtų nukreipiamas į žemiausią vietą. Ar šiame garaže jis buvo įrengtas, ar įrengtas ir neeksploatuojamas, aš pasakyti negaliu. Avarija gali įvykti kartą per dvejus metus ar kartą per metus, tačiau ketvirtadienį įvykęs ekstremalus atvejis per kelerius metus pasitaiko vieną kartą. Tame rajone vandens kiekis buvo tikrai didelis, jokio užsikimšimo nebuvo. Jeigu būtų atbulinis vožtuvas, kaip reikalauja techniniai reikalavimai, tai tokio didelio užtvindymo tikrai nebūtų buvę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
Projektuoja, neiškišdami nosies iš namų-nei teritorijos reljefas, nei inžinieriniai tinklai, nei grunto gręžiniai-niekas neįdomu. Dabar jau kalti gyventojai, kad neva nėra vožtuvo. Jei gyventojai galėtų, tai patys ir projektuotų, ir statytų. Tokiems dalykams esate jūs-"alia specialistai". Jei jau namas išleido tiek daug pinigų remontams, tai turėtų susimesti ir nepriklausomai ekspertizei ir tuomet turi bandyti žalą išieškoti iš kaltų asmenų, nes panašu, kad karuselė suksis metai iš metų, o iki nelaimės vienas žingsnis, gerai, kad tam rūsy nebuvo žmonių. Ar nepaplauti namo pamatai ir kas tą vandenį dabar išsems?

Kaune

Kaune portretas
visiskai nekontroliuojamos naujos statybos.I kiemus nuo gatves plusta vanduo po lietaus,jpks drenazas neatliekamas pelkeje statant namus.tik siek tiek pakelia is virsaus.o faktiskai namas stovi ant zemes su pavirsiniu vandeniu.MATYT DABAR PINIGAI SVARBIAUSIA,O NE ZMOGUS IR JO SVEIKATA.Tie dabartiniai verslininkai visiskai neturi is valdzios instituciju kontroles.Namu pridavimas vyksta tik pagal popierius,ju niekas neapziuri,vietoje niekas nesilanko,o nusipirkti patentuota gamintoja vienas juokas,todel namuose brokas,per duris bega vanduo, langai ideti tik del grazumo,nes kampuose net is vidaus laukas matosi ir t.t.REIKETU ISTATYMU,KAD DEL BLOGAI ATLIKTU DARBU DRAUDIMAS ISIESKOTU NUOSTOLIU ATLYGINIMA IS STATYTOJU.

nuomonė

nuomonė portretas
Tas vadinamasis technikos direktorius, visiškas-0 ?
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių