Daugiabučių bendrijos – gyventojų rietenų arena

Neteisingas apskaitos vedimas, mokesčių paskirstymas, dokumentų slėpimas ir visiškas atskaitomybės nebuvimas. Su tokia realybe susiduria nemaža dalis daugiabučių bendrijų narių. Atvirai kalbėti apie bendrijų pirmininkų piktnaudžiavimą žmonės neretai bijo žinodami, kad ieškoti teisybės nebus lengva.

Pirmininkai piktnaudžiauja

Teisininkai pastebi, kad daugėja atvejų, kai daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai piktnaudžiauja ir neteisingai skaičiuoja už namo priežiūrą renkamus mokesčius. Dėl to labiausiai kenčia mažuose butuose gyvenantys žmonės. Susirūpinimą ir perspėjimą gyventojams išplatino net Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai.

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, mokesčiai už daugiabučio namo priežiūrą turi būti renkami proporcingai pagal buto plotą. Kitaip sakant, mažesnių butų savininkai moka mažesnius, didesnių butų – didesnius mokesčius. Tačiau pastebima, kad daugėja atvejų, kai bendrijų pirmininkai mokesčius visiems gyventojams paskirsto tolygiai.

"Įsivaizduokite, gyvenate vieno kambario bute, tačiau už būsto priežiūrą mokate tiek pat, kiek ir gyvenantieji keturių kambarių bute. Akivaizdu, kad tokia skaičiavimo metodika, yra neteisinga ir neteisėta. Atkreipiu dėmesį, kad toks bendrijų pirmininkų elgesys pažeidžia ne tik Civilinį kodeksą, bet ir Konstituciją", – įsitikinęs daugiabučių namų savininkų interesus ginantis teisininkas Mindaugas Steponavičius.

Nuo bendrijų pirmininkų savivalės kenčiantiems gyventojams siūloma kreiptis į savivaldybių administracijas, kurios vykdo bendrijų valdymo organų priežiūrą. Savivaldybių atstovai bendrijų pirmininkams gali skirti baudą ir įpareigoti pašalinti pažeidimus.

M.Steponavičius kovojant su piktnaudžiaujančiais bendrijų pirmininkais siūlo gyventojams tiesiog nemokėti neteisingai skaičiuojamų mokesčių. Pirmininkas bus priverstas kreiptis į teismą – tokiu atveju teisingumo sistema nubaus patį pirmininką, kuris nesilaiko įstatymų. Tam tikrais atvejais galima ir išsireikalauti žalos atlyginimą už paskutinius trejus metus.
Teisininkas įtaria, kad bendrijų pirmininkai neteisėtai mokesčius skaičiuoja ne tik dėl kompetencijos stokos, bet ir todėl, jog patys neretai gyvena erdviuose butuose.
"Kas gali paneigti, kad tai daroma sąmoningai?" – klausė M.Steponavičius.

Santykius aiškinasi teismuose

Pastebima, kad neretai į sudėtingas situacijas bendrijos patenka ne tik dėl pirmininko nesąžiningumo ar abejingumo. Daugybei pirmininkų neužtenka žinių ar savybių, kuriomis turėtų pasižymėti tokias pareigas einantys žmonės.

Dėl neteisingos apskaitos pašlijo vieno R.Kalantos g. daugiabučio gyventojų santykiai. Ne vienas bendrijos klausimas jau spręstas teismuose. Naują bylą ketina inicijuoti vadovavimu bendrijai nepatenkinta buvusi bendrijos pirmininkė Sofija Žutautienė.

"Jau seniai buvau apšildžiusi savo butą ir pakeitusi visus langus, todėl per renovaciją buto sienos nebuvo šiltintos, bet kai atėjo laikas mokėti sąskaitas, moku tiek pat, kiek ir kiti. Dabartinė pirmininkė mano prašomų dokumentų nerodo, savivaliauja, todėl man nieko kita nelieka, kaip tik kreiptis į teismą", – karingai buvo nusiteikusi S.Žutautienė.

Dabartinė namo bendrijos pirmininkė Neringa Urbšaitė teigė negalinti išpildyti S.Žutautienės prašymo, nes jos reikalaujami dokumentai susiję su kitų gyventojų asmeniniais duomenimis.
"Tokių dokumentų jai rodyti negaliu. Tegul ji kreipiasi į teismą ir jei šis tų dokumentų paprašys, tada parodysiu", – dar vieno teismo proceso nepabūgo pirmininkė. Jei bendrijos pozicija pasirodys esanti neteisinga, teismo išlaidas teks padengti iš bendrijos sąskaitos. Tai greičiausiai taptų dar vieno kivirčo pagrindu. Mat bendrijos pinigų panaudojimas – vienas dažniausių bendrijos narių nesutarimo objektų. Nemažai atsieina ir pačių bendrijos organų išlaikymas. Jei namas didesnis, atlygį tenka mokėti ne tik pirmininkui ir buhalteriui, bet ir inžinieriui.

Pasikalbėti – neįmanoma misija

"Pirmininkas neatlieka savo pareigų. Pinigus ima, o per trejus ar ketverius vadovavimo metus nesušaukė nė vieno susirinkimo, nepateikė nė vienos ataskaitos", – pasakojo viename Kovo 11-osios g. namų gyvenantis Antanas (tikrasis pašnekovo vardas redakcijai žinomas).

Namo gyventojai būgštauja, kad neveiksnus ir nepagaunamas bendrijos pirmininkas pridirbs ne tik smulkių nuostolių, bet ir labai didelių problemų. Aiškėja, kad prieš porą metų atlikta renovacija teisiškai dar nėra užbaigta. Antanas teigia reikalavęs, bet niekada iš pirmininko negavęs jokių su reikšmingesniais darbais susijusių dokumentų.

Dienraščio žurnalistams susisiekti su bendrijos pirmininku nepavyko. Antano tai nenustebino.

"Jo neįmanoma nei rasti bendrijai priklausančioje patalpoje, nei prisiskambinti telefonu. Kartais pasitaiko, kad atsiliepia, bet tada sako, kad vairuoja automobilį ir negali kalbėti, o kai pamato, bėga į kitą gatvės pusę arba apsimeta kalbantis telefonu", – pasakojo Antanas.

Pirmininko slapukavimas gyventojus verčia kelti versijas, kad darbai vyko neskaidriai, o su statybininkais būta susitarimų, apie kuriuos gyventojams geriau nežinoti.

Nepavyksta sukviesti daugumos

Bendrijos nariai spėja, kad pirmininkas išrinktas klastojant dokumentus – nurodant, kad pirmininką išrinkusiame susirinkime dalyvavo daugiau žmonių, nei buvo.

"Jis tvirtina, kad susirinkime buvo tiek žmonių, kiek fiziškai nesugebėtų sutilpti į bendrijos reikmėms naudojamą vieno kambario patalpą, tačiau mes net negalime patikrinti rinkimų protokolų, nes pirmininkas jų neduoda", – rankomis skėsčiojo Antanas.

Pašnekovas teigė, kad pirmininkavimu nepatenkinti gyventojai ne kartą bandė inicijuoti naujus pirmininko rinkimus, tačiau niekaip nepavykdavo sukviesti svarbiems sprendimams priimti reikalingų pusės butų savininkų. Didelę dalį gyventojų sudaro abejingi nuomininkai arba pensinio amžiaus žmonės.

Su tokia pat problema susiduria ir vieno Šilainių daugiabučio gyventojai. Juos vienijančios bendrijos pirmininkė įtariama neaiškiais keliais pradanginusi dešimtis tūkstančių litų, tačiau vadovauja toliau.

"Ji net pripažino savo kaltę ir grąžinodalį pinigų. Tačiau mes ja nebepasitikime ir norime kitos pirmininkės, bet nieko negalime padaryti – susirinkimuose susirenka per mažai žmonių", – apgailestavo viena šio namo gyventoja.

Žmonės nenori pyktis su neįtinkančiais pirmininkais, nes bijo keršto arba tiesiog vengia konfliktinių situacijų. Tikraisiais savo vardais nenorėjo prisistatyti ir daugelis "Kauno dienos" kalbintų pašnekovų.

"Nerašykit nei mano vardo, nei mano namo numerio, nei gatvės. Galite parašyti tik tiek, kad gyvenu Šilainiuose", – pokalbio su žurnalistais sąlygas išdėstė pašnekovė.

Supjudė savivaldybė?

"Buvo susirinkimas, padariau, ką galėjau, bet mūsų name yra daug pagyvenusių žmonių, kurie nebenori į nieką veltis arba pirmininkės tiesiog bijo. Juos baugina vien tai, kad ji visus pokalbius įrašo telefonu", – pasakojo vieno T.Masiulio g. daugiabučio gyventoja. Jos teigimu, pirmininkės veikloje trūksta skaidrumo, ji nesivargina jai algą mokantiems žmonėms aiškinti, kur išleidžia bendrijos pinigus.

Pirmininkės pareigas einanti Diana Kukienė tikino, kad tokios kalbos – iš piršto laužtos.

"Jei jūs rašote apie nesutarimus tarp bendrijų narių, pataikėte ne tuo adresu. Pas mus viskas gerai: atnaujinome namą, gavome paramą, paskutiniame susirinkime namo gyventojai nusprendė man net algą pakelti. Tai kaip jums atrodo, ar mes sutariame, ar ne?" – klausė bendrijos pirmininkė.

Tiesa, ji pripažino, kad būta tam tikrų nesutarimų su dalimi gyventojų, tačiau, pirmininkės teigimu, dėl to kalta Kauno miesto savivaldybės administracija, nurodžiusi pateikti duomenis apie socialinę paramą gaunančius namo gyventojus. Tai būtina padaryti, kad valstybė už juos padengtų pastato renovacijai gauto kredito dalį. D.Kukienė įsitikinusi, kad nurodytų paraiškų ji pildyti neturi, todėl nepaklusnią pirmininkę savivaldybė apskundė teismui.

"Nebuvo jokių nesutarimų, kol neišlindo savivaldybė su savo reikalavimais. Tačiau tai tėra laikina, jokių didesnių nesutarimų pas mus nėra", – tikino pirmininkė.