Daugiabučio degumo tyrimas išgąsdino bendrijos pirmininką?

  • Teksto dydis:

Kas antro ištirto pastato fasadas – degesnis, nei nurodyta oficialiuose dokumentuose. Tai parodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre atlikti tyrimai.

Tai – verčiantys suklusti skandalingi faktai, tačiau vieno atrinkto, bet dar nespėto patikrinti Kauno daugiabučio pirmininkas staiga panoro išvengti patikros.

Aplinkos ministerijoje suburta tarpinstitucinė komisija nustatė, kad ne visi renovuoti ar nauji pastatai yra pakankamai saugūs.

Pasirodo, iš penkiolikos atrinktų įvairios paskirties pastatų net penki buvo padengti, kaip įtariama, ypač degiomis ir projektinių sprendinių neatitinkančiomis plokštėmis iš aliuminio kompozito, o šešių statinių savininkai kol kas nesutiko dalyvauti komisijos tyrime.

Tarp nesaugiųjų įvardytos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Abromiškių reabilitacijos ligoninės B korpusas. Atlikti tyrimo nesutiko keli verslo centrai.

 

Iš Kauno į tikrinamųjų sąrašą įtrauktas tik vienas objektas. Tai daugiabutis Sukilėlių pr. 87. Ministerija yra skelbusi, kad šis namas dar nepatikrintas, tačiau bandinius iš jo planuojama paimti.

Susisiekę su daugiabučių namų savininkų bendrijos "Sukilėlių 87" pirmininku Vaidu Gaidukevičiumi pasiteiravome, gal bandinius jau spėta paimti ir net jau žinomi tyrimų rezultatai. Tačiau paaiškėjo, kad bent jau pirmininko toks tyrimas nežavi.

Pokalbis telefonu vyko labai nesklandžiai, ryšys nuolat nutrūkdavo, tad pirmininkas pasiūlė klausimus jam atsiųsti elektroniniu paštu.

"Taip, mūsų namas, esantis Sukilėlių pr. 87, Kaune, yra atrinktas tikrinti, bet bandiniai nepaimti. Namo renovacija buvo atliekama 2015–2016 m. Pagal valstybinės statybų užbaigimo komisijos reikalavimą buvo atliktas papildomas plokštės degumo klasės nustatymas, kuris patvirtino gamintojo deklaruojamus plokštės degumo klasės parametrus. Manome, kad nėra tikslo daryti tyrimą su ta pačia plokšte toje pačioje laboratorijoje antrą kartą. Bandymų protokolus persiunčiu jums", – savo nuomonę dėstė kaunietis.

Jis tikino, kad jo ne tik negąsdina gautos kitų objektų tyrimų išvados ir nenori gaišti laiko bandinio atrinkimo procedūrai, bet aiškino, kad dėl tyrimo nesutinka dėl kitų priežasčių.

"Kol nėra oficialiai pateiktų tyrimų dokumentų, žiniasklaidos pateiktais komentarais dėl pastatų Vilniuje, visiškai nepasitikiu, nes ir informacija apie Sukilėlių pr. 87 renovuotą namą buvo klaidinamai pateikta visuomenei", – rėžė V.Gaidukevičius.

Ką turėjo omenyje, kalbėdamas apie klaidinančią informaciją apie namą, taip ir nepatikslino.

Reikia gyventojų susirinkimo

Komisijos pirmininkas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis "Kauno dienai" patvirtino žinąs tokią bendrijos pirmininko poziciją.

"Turime oficialų raštą, kad su tikrinimu jis asmeniškai sutiktų tik tuo atveju, jeigu būtų paneigtos degumo klasifikavimo ataskaitos, kurios buvo atliktos ir pateiktos statybos užbaigimo proceso metu. Tačiau tai negali būti vien bendrijos pirmininko sprendimas. Tai turi būti nutarta bendrijos", – pastebėjo D.Čergelis.

Ministerija, reaguodama į tokį kauniečio raštą, kartu su Būsto energijos taupymo agentūra jam rengia atsakymą su pasiūlymu dalyvavimą namo fasado degumo tyrime apsvarstyti bendrijos narių susirinkime.

"Iš materialinės pusės būtų labai sudėtinga pagrįsti atsisakymą tikrintis, kai degumo bandymas gyventojams savininkams nieko nekainuoja. Atvažiuoja, nuima plokštę, ją pakeičia kita ir nuimtąją veža tikrinti", – pasakojo komisijos vadovas.

Anot jo, plokščių bandinių atranką pirminiams bandymams atlieka komisijos nariai, perduoda ją laboratorijai. Tai dokumentuojama (rengiamas plokščių nuėmimo, perdavimo laboratorijai aktas, bandiniai žymimi) ir gali dalyvauti visos suinteresuotos šalys.  Plokščių pirminiai bandymai jų degumo eksploatacinėms savybėms nustatomi akredituotoje laboratorijoje – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre.

Detektyvas: po tyrimo paaiškėjo, kad Santaros klinikos padengtos degiomis plokštėmis, nors dokumentuose nurodyta, kad čia sudėtos brangesnės ir atsparios ugniai.

D.Čergelis vylėsi, kad gyventojų sprendimas bus teigiamas.

Beje, nesutikusieji dalyvauti tyrime šešių pastatų savininkai, į kuriuos ne kartą kreiptasi, nebus palikti ramybėje. Ministerija žada, kad prie šių pastatų bus grįžta, kai bus atlikti numatyti teisės aktų pakeitimai.

Sąrašas bus plečiamas

D.Čergelis pasakojo, kad pastatai tikrinti pasirinkti ne atsitiktine tvarka. "Buvo pirminis sąrašas pastatų, kurie atrinkti vizualiai pagal reikiamą plokštės medžiagiškumą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai važiavo per Vilnių, Kauną, Elektrėnus ir kitur ir atrinko", – pasakojo pašnekovas.

Iš pirminio sąrašo pastatai atrinkti atsižvelgus į statybos užbaigimo dokumentus, statybos darbų žurnalus, įvertinus pavojingumą, galimas rizikas: kiek vienu metu pastatuose būna žmonių, aukštingumą, kas gali nulemti gaisro pasekmes.

"Tyrimo išeities taškas buvo tragiškas gaisras Londone. Jo fasadas buvo padengtas būtent aliuminio kompozito plokštėmis", – pasakojo D.Čergelis.

Jis neslėpė, kad tyrimo, nors ir mažos apimties, rezultatai nedžiugina. "Akivaizdu, kad tyrimą reikia plėsti", – dėstė pašnekovas.

Jis teigė nesitikėjęs, kad tiek daug savininkų tyrimo atsisakys. Tą padarė trečdalis.

Kokia bus naujojo tyrimo apimtis? "Kalba jau eina ne tik apie aliuminio kompozito, bet ir kito medžiagiškumo plokštes, pavyzdžiui, vadinamąjį HPL’as (laminato apdailos plokštės), galimi kiti sprendimai", – sakė D.Čergelis. Apie konkrečius objektus jis sakė kalbėti dar negalintis, nes komisija dar neapsisprendusi.

Atliks dar vieną

D.Čergelis pasakojo, kad objektų fasadų tyrimai, kurių rezultatai neatitiko deklaruojamų, bus kartojami. Tai pastatų savininkams rekomenduojama atlikti kitoje laboratorijoje bei imtis prevencinių priemonių.

"Kreipėmės į tų objektų, kurių bandinių degumo klasė neatitiko projektinių sprendinių, savininkus ar valdytojus ir paprašėme atlikti statinio dalinę ekspertizę, kuri patvirtintų arba paneigtų bandinio tyrimo rezultatus. Tai atlieka atestuoti ekspertai, kurie atsako už rezultatus ir tokios ekspertizės aktas yra juridiškai įpareigojantis dokumentas", – aiškino D.Čergelis.

Jo turimomis žiniomis, Santaros klinikos jau ruošiasi skelbti viešąjį pirkimą statinio dalinei ekspertizei atlikti.

Tyrimo komisiją sudaro Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai.

Tyrimas, kurio pirminiai rezultatai pristatyti visuomenei, truko daugiau nei metus. Jo metu buvo imamos šių pastatų fasaduose sumontuotos aliuminio kompozito plokštės ir tikrinamas jų degumas, atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams.

"Komisija pastatų savininkams siūlė dalyvauti tyrime ir išsiaiškinti, ar kilus gaisrui jų pastatas fasadas degumo požiūriu būtų saugus. Deja, atrinkti bandiniai iš daugiau kaip pusės tirtų pastatų buvo gerokai žemesnės degumo klasės, nei numatyta projektuose ir reikalauja teisės aktai. Apibendrindami rezultatus siunčiame aiškų signalą rinkai, statybų proceso dalyviams, kad pastatų gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas – netoleruojamas", – komentavo D.Čergelis.

"Jei atlikus statinio dalinę ekspertizę paaiškės rangovų ar kitų statybos dalyvių kaltė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipsis į rangovų atestavimą atliekančią instituciją dėl išduotų kvalifikacijos atestatų panaikinimo. Pažymime, kad pritariame Aplinkos ministerijos inicijuotiems teisės aktų pakeitimams, užtikrinsiantiems efektyvesnę statinių gaisrinės saugos priežiūrą", – teigė VTPSI vadovė Eglė Kuklierienė.

Atliktus išsamesnį tyrimą, atsakingiesiems asmenims grėstų ne tik civilinė, bet galimai ir baudžiamoji atsakomybė, jei iškiltų dokumentų klastojimo tikimybė.

Galima kreiptis patiems

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas yra teigęs, kad padengus pastatą ypač degiomis fasado plokštėmis, šios gali užsiliepsnoti tiek nuo buitinio gaisro, tiek nuo greta esančios ugnies.

"Ugniagesių pajėgos gali būti nepakankamos, todėl būtina stipriau reguliuoti gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, dažninti ir koordinuoti darbuotojų mokymą, bendrus veiksmus su tokių objektų savininkais", – teigė atstovas.

Ministerija primena, kad pastatų savininkai, abejojantys dėl savo pastatuose panaudotų statybos produktų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, gali kreiptis į Gaisrinių tyrimų centrą ar kitas atitinkamai sričiai akredituotas laboratorijas dėl statybos produktų degumo charakteristikų patikrinimo ir atlikti reikiamus bandymus arba inicijuoti statinio dalinę ekspertizę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Gerai butu patikrinti Kaunes Siaures 71 nama,.

#pirmynrenovacija

#pirmynrenovacija portretas
#pirmynrenovacija

Kardas

Kardas portretas
Panašu, kad tokie pirmininkai savo laiku gavę gerus otkatus iš statybininkų-prekiautojų todėl dabar bijos adatos, išlysiančios iš maišo. O artimiausiu metu, sužinoję, kad gyvena parako bačkoje, parduos savo butą ir neš muilą iš Kauno ar net Lietuvos. Bet tokius reikia surasti, kad ir pasaulio pakraštyje, nes jie į mirties pavojų pastatė visus daugiabučio gyventojus. #Stop_renovacijai
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių