Iš darbo atleistas Kauno teisėjas A.Lisauskas bylinėjasi su prezidente

Iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą atleistas buvęs Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Almantas Lisauskas teisme Vilniuje bando įrodyti, kad neatliko tokių veiksmų, už kuriuos jį reikėjo atleisti iš darbo.

A.Lisauskas Vilniaus apygardos teismo prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti jį savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Ieškovas taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pačios prezidentės gegužės 15 dienos dekretą dėl jo atleidimo iš pareigų. Grįžti į ankstesnį darbą teisininkas nepageidauja.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo A.Lisausko ieškinį Teisėjų tarybai ir prezidentei. Sprendimas bus skelbiamas gruodžio 11 dieną.

„Paprieštarauti prezidentei reikia turėti neeilinio stiprumo stuburą“, – sakė jo bylą nagrinėjančiai teisėjai posėdžio pabaigoje A.Lisauskas.

A.Lisauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo metu surinktais duomenimis, šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principus, darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai, toleravo kitų teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose. Remiantis šia STT medžiaga vėliau buvo priimti sprendimai dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo atleidimo.

Tuo tarpu A.Lisauskas teigė, kad, būdamas teisėju, nepadarė nieko tokio, dėl ko turėjo būti atleistas už teisėjo vardą žeminantį poelgį - STT medžiagoje minimi jo nutarimai administracinėse bylose palikti galioti, kitas šalis jie tenkino ir jos skundų nerašė. Jam antrino ir jo advokatė Birutė Rutkauskienė.

„STT pusę metų sekė ir neužfiksavo, kad teisėjai imtų kyšius ar jiems kas nors juos būtų davęs“, - sakė advokatė. Savo kalbą ji baigė prašydama apginti teismo „gerą Lisausko vardą“, nes likdavo galioti 99 procentai jo priimtų sprendimų.

Tuo tarpu A.Lisauskas skundėsi, kad atleidimas jams sukėlė neigiamų pasekmių.

„Netekau darbo, teisės į socialines garantijas, netekau teisės dirbti valstybės tarnyboje, advokatūroje ir tris mėnesius į bedarbio pašalpą“, - skundėsi eksteisėjas.

Jis ir jo advokatė teismo prašė liudytoju apklausti STT Kauno skyriaus pareigūną.

„Neturiu vilties į teisingą teismą, jeigu atmetate liudytojo apklausą“, - sakė teisėjai ieškovas, kai ji atmetė prašymą dėl liudytojo apklausos. Liudytojo apklausos nepageidavo ir teisme dalyvavusios Teisėjų tarybos ir prezidentės atstovės.

A.Lisauskas teigė, kad STT medžiagoje yra vien tik prielaidos, o operatyviniai veikmai daugiau nei pusę metų galėjo būti atliekami neteisėtai, jų metu gauta informacija, anot jo, neturi jokios įrodomosios galios. Ieškovas teigė, kad aštuonių STT informacijoje minimų asmenų jis net nepažįsta.

„Nuo 1979 metų dirbau tardytoju ir esu labai gerai susipažinęs su operatyviniu darbu, kurse Volgograde susipažinaus su įsakymais, susijusiais su operatyvine medžiaga. Visą operatyvinę medžiagą visada reikia atidžiai ištirti ir patikrinti. Kokiu pagrindu pradėti operatyviniai veiksmai pradėti mano atžvilgiu? Virš metų sekę, klausę negalėjo prieiti iki ikiteisminio tyrimo pradžios! Septynios Šiaulių apygardos nutartys, kuriomis sankcionuoti veiksmai. Neaiškūs laikotarpiai, kurių pagrindu buvau sekamas, nutartyse nenurodyti operatyvinių veiksmų motyvai. Galimai atgaline data sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas“, - teismui aiškino A.Lisauskas.

Buvęs teisėjas teigė, kad skubotai buvo apkaltintas ir neturėjo galimybės pasiteisinti, buvo pažeistos jo, kaip piliečio konstitucinės teisės.

„Lietuvos žiniasklaida citavo slaptų telefoninių pokalbių turinį - STT galbūt nutekindama slaptą informaciją padedant žiniasklaidai siekė suformuoti visuomenės požiūrį ir darė poveikį“, - skundėsi atleistas teisėjas.

Tuo tarpu Teisėjų tarybos ir prezidentės atstovės mano, kad A.Lisausko ieškinys turėtų būti visiškai atmestas.

„O kokio jūs norėtumėte teisėjo savo byloje? “, - klausė ieškovo prezidentės atstovė Aistė Samuilytė-Mamontovė, priminusi, kad teisėjui keliami nešališkumo, pareigingumo, sąžiningumo ir kiti kriterijai, juos pripažįsta ir užsienio valstybių teisininkai, nes tik per šiuos kriterijus įgijamas pasitikėjimas visuomenėje ir tada teisėjai būna vienodai teisingi spręsdami bylas.