Darbas Kauno klinikose – dėl garbės, o atlygis – iš ligonių?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, gydytojams primenantis neimti kyšių iš pacientų, dėl menkų medikų atlyginimų kaltina gydymo įstaigų vadovus ir net savivaldybes, nors ministerijai tiesiogiai pavaldžioje ligoninėje uždirbama bene mažiausiai.

Žadėjo rugpjūčio mėnesį

Vis daugiau gydytojų atsisako pacientų padėkų vokeliuose.

"Labai blogai pasijutau, kai Šilainių poliklinikos gydytoja, pas kurią nuėjau dėl sąnarių skausmo, griežtai pareikalavo pasiimti mano padėtą vokelį ant jos darbo stalo", – pasiguodė viena kaunietė, kuri ėjo pas specialistę su šeimos gydytojos siuntimu.

Moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) buvo įpratusi atsidėkoti medikams už kiekvieną konsultaciją, nepaisant, kad pati iki išeidama į pensiją dirbo gydymo įstaigoje.

"Aš žinau, kokie gydytojų atlyginimai, jau nekalbant apie seselių. Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbusi sesele, pakeitus profesijos pavadinimą – bendrosios praktikos slaugytoja, šiandien pensijos gaunu vos pustrečio šimto eurų", – sunkiai atsiduso medikė, tapusi kolegų paciente.

Tai, kad medikų atlyginimai neleistinai maži, kalbama jau daugybę metų. Didėjanti emigracija ir medicinos specialistų stoka Lietuvoje sveikatos politikus pamažu verčia praregėti.

"Medikams ir slaugytojams darbo užmokestis turi didėti ir kitaip negali būti. Finansiškai tai pajusti jie turi rugpjūčio mėnesį. Tam yra sudarytos finansinės ir teisinės galimybės", – buvo paskelbusi sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė, pati dirbusi gydytoja Kauno klinikose.

Daugiau kaip tris dešimtmečius dirbusi sesele, pakeitus profesijos pavadinimą – bendrosios praktikos slaugytoja, šiandien pensijos gaunu vos pustrečio šimto eurų.

Po šimtą eurų

Jau įpusėjo rugsėjis, o medikai tvirtina atlyginimų padidėjimo nepajutę, nors iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo tam buvo skirta 24,6 mln. eurų.

Galbūt tai labai maža suma, palyginti su tuo, kiek Lietuvoje dar likę medikai uždirba?

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, gydytojo atlyginimas nuo liepos vidutiniškai turėjo padidėti apie 115 eurų, o slaugytojo – 58 eurais. Beje, neatskaičiavus mokesčių.

Valstybinės ligonių kasos tinklalapyje skelbiama, kad vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis šių metų pirmajame pusmetyje priskaičiuotas vienam viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančiam fiziniam asmeniui, neatskaičiavus mokesčių, siekė 1 072 eurus. Sveikatos apsaugos ministerija išgrynina medikų atlyginimus ir tvirtina, kad vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis per pirmą šių metų pusmetį – apie 1 500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičiavus mokesčių.

Vadinasi, keliasdešimt eurų padidėjusį atlyginimą medikai turėjo pajausti ir daugiau jų galėtų atsisakyti pacientų labdaros?

Kaltina savivaldybes

Vis dėlto kai kurių gydytojų atlyginimai nepadidėjo. Tai  pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministerija. Jos verdiktas: kai kurios gydymo įstaigos savavališkai nedidina atlyginimų gydytojams ir slaugytojams.

"Viskas priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir labai dažnai nuo savivaldybių, kurios yra gydymo įstaigų dalininkės, noro", – priėjo prie išvados sveikatos apsaugos viceministrė G.Šakalytė.

Jos teigimu, kai kurios įstaigos nurodo, kad sprendimai nedidinti atlyginimų priimti suderinus su steigėjais – savivaldybėmis, stebėtojų tarybomis. Viceministrė kaltina, kad kai kur atlyginimai nedidinami be pateisinamų priežasčių.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai ypač didelę problemą mato savivaldybėms priklausančiose gydymo įstaigose, kur direktoriai  nėra suinteresuoti pagerinti medikų finansinę padėtį. Kelių tokių įstaigų vadovai aiškina tam neturį pinigų, bet žada jų ieškoti, kad išsaugotų medikus.

Akivaizdu, ko per daug

"Pinigai ateina pagal sutartis. Jeigu mes suteikiame paslaugų, gauname lėšų, bet jeigu mažėja žmonių, mes tų lėšų nepaimame. Praėjusiais metais buvo lygiai tokios pat rekomendacijos – dar šviesaus atminimo ministras Juras Požela rekomendavo visiems 8 proc. padidinti atlyginimus. Mes tai padarėme, bet tai mums buvo didesnė našta, nei gavome iš paslaugų, ir mes įlipome į minusą", – BNS aiškino Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis.

Anot jo, padidėjus medikų teikiamų paslaugų įkainiui, ligoninė pajamų gavo tik 4 proc. daugiau.

"Reikia tuos pinigus dar paimti. O jei žmonės neserga, kas tada?" – guodėsi V.Meižis.

Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos "Palangos gintaras" direktorius Kęstutis Speičys aiškino, kad dėl algų didinimo praėjusiais metais šioje įstaigoje iki liepos fiksuotas neigiamas balansas. Sanatorijoje pajamos labai priklauso nuo sezono.

"Vasarą turime labai daug pacientų, turime daug pajamų, o žiemą – mažai pajamų, nors kaštai ne ką sumažėja: darbuotojams užmokestį reikia mokėti, o pacientų turime, šiurkščiai kalbant, aštuonis kartus mažiau negu vasarą", – aiškinosi K.Speičys.

Vasarą turime labai daug pacientų, turime daug pajamų, o žiemą – mažai pajamų, nors kaštai ne ką sumažėja.

Kai steigėja – ministerija

"Akivaizdu, kad už tokį neveiklumą ir negebėjimą tvarkytis savo įstaigose atsakomybę turi prisiimti ne tik savivaldybių gydymo įstaigų vadovai, bet ir merai, administracijų vadovai. Tai yra tie žmonės, kurie pirmiausia turėtų būti suinteresuoti optimizuoti kokybišką medicinos paslaugų teikimą, taip pat didinti algas medikams ir slaugytojams, kai tik buvo skirtas papildomas finansavimas", – aiškino viceministrė G.Šakalytė.

Tačiau toli gražu ne visos sveikatos priežiūros įstaigos priklauso savivaldybėms: net septyniolikos jų steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Viena tokių įstaigų – Kauno klinikos, viena iš nedaugellio aukščiausio lygio gydymo įstaigų Lietuvoje.

"Kauno klinikose dirbančių gydytojų vidutinis darbo užmokestis už vieną etatą yra apie 1 000 eurų, neatskaičiavus mokesčių, ir tai yra 30–40 proc. mažiau nei šalies vidurkis", – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose dirbantis profesorius Eduardas Vaitkus.

Iš tiesų ne vienas netgi mokslinį laipsnį turintis medikas rodė algalapius, kuriuose atlygis už darbą vieno etato krūviu – šiek tiek daugiau kaip 600 eurų. Tačiau, oficialiais duomenimis, per pirmąjį šių ketvirtį Kauno klinikų gydytojų vidutinis darbo užmokestis buvo 1 392 eurų, slaugytojų – 789 eurai.

"Nuo gegužės atlyginimams padidėjus 5 proc., antrą metų ketvirtį gydytojų ir jiems prilygstančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1 598 eurus, o slaugytojų ir jiems prilygstančių darbuotojų – 899 eurus", – pranešė Kauno klinikų atstovė Eglė Audickaitė ir pridūrė, kad nuo liepos 1 d. atlyginimai padidėjo 8  proc., bet konkrečių skaičių nepateikė.

Tačiau žinotina, kad dauguma universiteto ligoninėje dirbančių gydytojų turi mokslinį laipsnį, kartu dirba ir pedagoginį darbą bei, kaip ir dauguma slaugytojų, triūsia ne vieno etato krūviu. Juolab čia dirbama naktimis ir poilsio, švenčių dienomis, kai atlygis už darbą yra gerokai didesnis.

Ministro kompetencijos

Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos nurodymu didinti visos šalies medikų atlyginimus profesorius E.Vaitkus, kuris yra dirbęs sveikatos apsaugos ministro patarėju, stebisi.

"Tokiu pareiškimu A.Veryga parodė, kad nežino, kur yra jo kompetencijos ribos, nesuvokia, kad ministras įsakymu negali padidinti medikų atlyginimo. Galima pasakyti ir kitaip: tai rodo, kad ministras nesugebėjo perskaityti kelių įstatymų ir suprasti, kad jis gali padidinti apmokėjimo už medicinines paslaugas įkainius, mokamus per ligonių kasas, bet negali liepti gydymo įstaigų vadovams pakelti darbo užmokestį", – profesorius E.Vaitkus tvirtina, kad tik medicinos įstaigų vadovai yra darbdaviai, kurie sudaro darbo sutartis ir nustato atlyginimų dydį.

Vis dėlto sveikatos apsaugos ministro įtaka Kauno klinikų generaliniam direktoriui gali būti labai didelė pagal tiesioginį šios gydymo įstaigos pavaldumą Sveikatos apsaugos ministerijai. Jei viceministrė G.Šakalytė kaltina gydymo įstaigų steigėjas – savivaldybes, nesirūpinančias medikų atlyginimų didinimu, tai ar nereikia pradėti nuo pačios ministerijos ir jai tiesiogiai priklausančių ligoninių?

Užsidirbti kitaip

"Man keista sveikatos apsaugos ministro pozicija, kad geriausių medicinos specialistų atlyginimas negali siekti netgi Respublikos vidurkio. Ar net ir nepriklausomoje Lietuvoje vadovaujamasi taisykle, kad kuo aukštesnė specialisto kvalifikacija, tuo mažesnis turi būti jo darbo užmokestis?" – ironizuoja profesorius E.Vaitkus.

Kauno klinikose gydomi sunkiausi ligoniai iš visos Lietuvos ir net užsienio. Jų viltys pasveikti siejamos su gydytojų profesionalumu, patirtimi, kompetencija. Darbas šioje aukščiausio lygio gydymo įstaigoje – išties prestižinis, tačiau profesorius E.Vaitkus cituoja jos vadovų viešai išsakytą mintį, kad darbas Klinikose yra dėl garbės, o užsidirbti galima kitur.

"Kai kas iš medikų galėjo suprasti ar suprato: užsidirbti galite kitaip. Taigi, kaip sako lotynų priežodis, sapientis sat, o tai reiškia – protingam užteks", – gydytojų darbo užmokesčio politika piktinasi E.Vaitkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Geras interneto pritaikymas širdies nepakankamumui gydyti: Pacientai, sergantys širdies nepakankamumu - kuriems svorio padidėjimas gali reikšti skysčių kaupimąsi ir būtinybę gulti į ligoninę- gauna belaidžias, prie interneto prijungtas svarstykles, kad naudotų namuose, o duomenys siunčiami ligoninės komandai. Jei komandos nariai mato staigų svorio didėjimą, nuotoliniu būdu jie gali pakoreguoti paciento vaistus arba, jei reikia, suplanuoti tos pačios dienos vizitą ligoninėje (daugiau apie tai - čia). Pagal Higienos institutą, širdies nepakankamumu Lietuvoje serga daugiau kaip 124 tūkstančių gyventojų. Liga ši yra panašiai sunki, kaip sunkiausi vėžio atvejai, o šių sunkių ligonių priežiūra Lietuvoje primena tokių ligonių priežiūrą Viduramžiais. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

kaunietis

kaunietis portretas
Reikia i kisene ideti apsimes ,kad nemate

Elena

Elena portretas
Labai gerbiu gydytojų darbą, bet jį turi dirbti žmonės iš pašaukimo o tokių yra nedaug...ne viskas yra pinigai ir vokeliai o kur sąžinė...Baisiausia man yra tai , kad iš žmogaus ,kuris serga onkologine liga artimųjų yra įmami vokeliai nors žino , kad žmogus greitai iškeliaus iš šio pasaulio.....tai koks turi būti gerbiamų gydytojų nužmogėjimas,žiauriumas, tai ką jie galvoja apie savo vaikų , provaikių ateiti niekas nelieka nenubaustas tai pereina per visas kartas.....Yra ir puikių gydytojų prieš kuriuos lenkiu savo žilą galvą, linkiu gero darbo ir dievo palaimos.....
VISI KOMENTARAI 71
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių