Cinizmo viršūnė: mirti iki gegužės neapsimokėjo

Pensininkai jau gali džiaugtis per ekonomikos krizę nurėžtų pensijų dalių kompensacijomis. Į jas gali pretenduoti ir nurėžtas dalis turėjusių gauti mirusiųjų artimieji. Tačiau tik tuo atveju, jei pensininkas Anapilin išėjo po 2014 m. gegužės 22 d.

Vyras mirė per anksti

Pirmąsias kompensacijas valstybės kreditoriais tapę pensininkai gavo jau gruodį. "Sodros" skyrius užgriuvo ir nurėžtų pensijų dalių negavusių jau mirusių žmonių artimieji. Tačiau jei pensininkas mirė iki praėjusių metų gegužės 22 d., į "Sodrą" nėra ko eiti – sumažinta pensijos dalis mirusio pensininko paveldėtojams nebus mokama. Mat jie mirė anksčiau, nei įsigaliojo įstatymas, numatantis pensijų kompensavimą. Todėl valstybės teisininkai ciniškai aiškina, kad negalima grąžinti to, kas žmogui mirštant nepriklausė.

Kaunietė Monika Laukaitienė gruodį jau atsiėmė jai suskaičiuotą grąžinamos pensijos dalį – piniginė pastorėjo 261 litu. Moteris paskaičiavo, kad jos Anapilin iškeliavęs sutuoktinis būtų gavęs apie 400 litų. Moteris neslėpė, kad šie gautieji keli šimtai jai būtų didžiulė parama prie ne tokios didelės pensijos.

"Mano vyras ne vienus metus sirgo onkologine liga, turėjo nedarbingumą. Mums pasijuto tas pensijų sumažinimas. Gydymą tęsėme, vaistus pirkti reikėjo. Dar iki šiol sėdžiu skolose dėl išlaidų, susijusių su sutuoktinio sveikata, o galiausiai jo laidojimu", – dėstė M.Laukaitienė.

Moters gyvenimas pastebimai palengvėtų, jei valstybė jai grąžintų tą dalį, kuri buvo nurėžta nuo vyro pensijos, tačiau M.Laukaitienės sutuoktinis pateko į per anksti mirusiųjų sąrašą. Jis mirė 2013 m. balandį. Kaunietė suskaičiavo, kad, nekompensuodama jos mirusio sutuoktinio sumažintos pensijos dalies, valstybė sutaupys apie 3 tūkst. litų.

"Kaip šitaip suskirstyti žmones? – retoriškai klausė nusivylusi pensininkė. – Juk mažindami pensijas anuomet žadėjo, kad kai tik Lietuva atsistos ant kojų, sumažintą dalį grąžins."

Per visą šį pensijų bangavimo periodą "Kauno dienos" redakcija gavo ne vieno senjoro laišką apie tai, kad sumažintos pensijų dalies atkūrimas turėtų būti vadinamas ne kompensacija, o skolos grąžinimu. Senjorai tvirtino nenorintys būti žeminami – esą jiems kompensuoja. Tai esą neturi nieko bendro su kompensavimu – valstybė pasiskolino, o dabar grąžina. Apmaudu, bet ne visiems.

Ribos atsiradimo istorija

Socialinio draudimo ir darbo ministerijos specialistai aiškina, kad tvarka nustatyta remiantis teisės aktais, o iki nurodytos datos mirusiųjų artimiesiems nėra ką kompensuoti, nes nurėžta pensijos dalis teisiškai nepriklausė.

"Negalima teigti, kad vieni ar kiti piliečiai yra išskirti. Turto paveldėjimo, įskaitant ir mirusiems pensininkams priklausiusių kompensuojamųjų sumų paveldėjimą, klausimai visais atvejais sprendžiami vadovaujantis Civiliniu kodeksu, o ne Valstybiniu socialinio draudimo pensijų įstatymu ar Kompensavimo įstatymu", – paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo ir pensijų kaupimo skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė.

Tai reiškia, kad kompensuojamųjų sumų paveldėjimui taikomos bendrosios civilinės teisės normos, reikalavimai ir terminai. Ministerija aiškina, kad Kompensavimo įstatyme nėra nustatyta paveldėjimo tvarka, tačiau, sprendžiant nemokėtų pensijų dalių paveldėjimo klausimus, atsižvelgiama į vieną esminių paveldėjimo principų, t. y. paveldimas tas turtas, kuris priklausė palikėjui jo mirties momentu.

Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, nustatantis 2010–2011 m. nemokėtų pensijų dalių dėl draudžiamųjų pajamų sumažinimo kompensavimo tvarką, įsigaliojo 2014 m. gegužės 22 d.

Įsigaliojimo data ir tapo ta, deja, bet išskiriančia pensininkus, linija. Iki šios datos mirę pensininkai pagal įstatymus dar neturėjo to turto, t.y. tos nurėžtosios dalies kompensavimo, todėl jų artimieji nieko ir nepaveldėjo. Na, gal tik tą per sunkmetį susikaupusią skolą, kuri valstybės interesų neva jau neliečia.

Seimo rankose

"Sodros" duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų – jie mirė iki 2014 m. gegužės 22 d., kai įstatymas įsigaliojo. Jiems neišmokėta 135 mln. litų.

"Pensija nėra nei stalas, nei butas, ką galima paveldėti", – kalbėdamas apie kompensavimo įstatymą yra sakęs Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Po 2014-ųjų gegužės 22-osios iš viso mirė apie 12,6 tūkst. pensininkų. Jiems apskaičiuota 3,76 mln. eurų kompensacijų suma. Iki šiol gauta apie 4,5 tūkst. prašymų dėl mirusio asmens kompensacijos paveldėjimo.

Praėjusių metų rudenį Seimas po pateikimo nepritarė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisoms, kurios siūlo mirusiam pensininkui neišmokėtos pensijos dalį išmokėti jo paveldėtojams. Seimas pataisas grąžino tobulinti.

"Kaip taip paėmė ir išskyrė?" – negalėjo nusiraminti kaunietė M.Laukaitienė. "Skaudu, bet vargu ar ten sėdintieji supras, kad, esant nepritekliui, skoliniesi šeimos vardu, šeima ir turi grąžinti skolą. Jei vienas sutuoktinis pensininkas mirė, tai nereiškia, kad kitam lengviau grąžinti abiejų užgyventą skolą", – apmaudą liejo pensininkė.

"Šis klausimas ne kartą buvo keltas darbo grupėje, kurioje svarstė Kompensacijų grąžinimo klausimą, tačiau teisininkai visada pateikdavo savo argumentų, todėl šio klausimo sprendimas buvo paliktas Seimo narių apsisprendimui", – pensininkų priekaištus atrėmė I.Kalinauskienė.

Ar riba, kada apsimokėjo mirti, bus panaikinta, kol kas neaišku.