Čečėnijos aikštė nebaigta, bet skelbiamas atidarymas

Penktadienį savivaldybė kvietė visus kauniečius į Čečėnijos aikštės atidarymą, nors aikštės rekonstrukcija dar nėra baigta.

Karinių oro pajėgų orkestras, kariai, šauliai, kariai savanoriai, ugniagesiai gelbėtojai pentadienį Čečėnijos aikštėje įrengė nedidelį karinį miestelį ir sukvietė kauniečius į šventę. „Aidės dedikacijos salvės, vyks karinė rikiuotė, specialiosios ginkluotės, šarvuotos technikos paroda, pasirodys tarnybiniai šunys ir kt. Susirinkusieji bus vaišinami kareiviška koše, karšta arbata“, – viliojo savivaldybė ir skelbė, kad per Kariuomenės dienai skirtą renginį vyks rekonstruotos aikštės atidarymas, tačiau Miesto tvarkymo skyriaus specialistai tvirtina, kad su aikštės atidarymu šventė neturi nieko bendro.

„Tai ne aikštės atidarymas, o Kariuomenės dienos minėjimas. Dar ne visi darbai ten baigti, o rangovas žada viską užbaigti iki metų pabaigos“, – aiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Čečėnijos aikštės rekonstrukcija užsitęsė nuo 2009-ųjų. Nauja aikštės danga, fontanas, amfiteatras atsiėjo apie 3 mln. litų. Dalį lėšų darbams skyrė savivaldybė, kita dalis gauta iš Valstybės investicijų programos.

Dauguma aikštės dangų jau baigtos, amfiteatro suoliukai įrengti, tik žaliosios vejos nežaliuoja, nes žemės čia baigtos lyginti šventės išvakarėse. Darbininkai dar nespėjo įrengti medinio tako, kuris bus šalia fontano. Pastarasis taip pat kol kas negali parodyti savo tikrojogrožio ir ištrykš tik pavasarį. Šalia fontano į orą kylanti keista, ilgą snapą primenanti konstrukcija taip pat verčia suabejoti, ar idėja įgyvendinta iki galo.

Dar vasaros pradžioje Seimo narys Arimantas Dumčius, rūpinęsis aikštės rekonstrukcija, žadėjo, kad Kariuomenės dienos proga aikštė bus baigta ir įvyks iškilmingas jos pašventinimas.

Į iškilmes atskubėjo ir krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno meras Andrius Kupčinskas, Šaulių sąjungos vadas Antanas Plieskis, kiti garbingi svečiai, draugiškai atidengę ikikarinių atkurtų tautinių katalikiškų organizacijų atminimo sienelę. Neseniai paklotą aikštės dangą šalia sienelės nuklojo gėlės.

Pasižiūrėti pagražėjusios aikštės ir karių siūlomų pramogų sugužėjo darbo dieną galintys švęsti aplinkinių namų gyventojai, iš gretimų ugdymo įstaigų mokytojai atvedė mokinių klases, darželių auklėtojos – darželinukų grupes.

„Seniai reikėjo tą aikštę sutvarkyti“, – burbtelėjo nauju grindiniu einanti pagyvenusi moteris. „Ai, tik milijonus išplovė, ir tiek. Kažkam kišenė papilnėjo po rekonstrukcijos“, – numojo ranka kita į kalbas nenorėjusi leistis kaunietė.

Šalia aikštės esančiame name gyvenanti Adelė Kaminskienė į šventę atėjo pasipuošusi ir džiaugėsi, kad pagaliau ši vieta tampa panaši į aikštę. „Gal ir bus gražu, kai sužels žolė pavasarį, veiks fontanas“, – dairydamasi po aikštę svarstė moteris. Kartu su ja į šventę atėjusi Aušra Masaitienė apgailestavo, kad patys žmonės niokoja gražią aplinką – vagia trinkeles, neseniai pasodintas pušeles.