Buvę mokiniai nepamiršta šimtametės mokytojos

Marija Matiukaitė-Gudaitienė neseniai atšventė 100-ąjį gimtadienį. Buvusi mokytoja, patyrusi daug skaudžių išgyvenimų, išgyvenusi istorinių lūžių laikus, silpnai mato, tačiau yra išsaugojusi šviesią atmintį.

Gabi kalboms

M.Matiukaitei-Gudaitienei vaikus teko mokyti įvairių dalykų: lietuvių, vokiečių, rusų kalbų, pokariu, kai trūko mokytojų, – ir matematikos.

M.Matiukaitė gimė Petrograde ir 1922 m., būdama aštuonerių, su tėvais grįžo į atgimusią Lietuvą. Rusijoje mama dukrą išmokė kalbėti lietuviškai. Buvo gabi kalboms, vėliau pramoko ir vokiškai. Turėjo pedagogės gyslelę ir, pasimokiusi kursuose, pedagoginėje mokykloje, įgijo norimą specialybę. Dirbo skirtingose miestų ir rajonų – Kauno (Čekiškėje, Tabariškėse), Vilniaus, Šalčininkų – mokyklose. Itin ryškūs prisiminimai apie Tabariškes, kur gyveno ir dirbo istorinių lūžių laikotarpiu – 1940–1947 m.

Įstrigo Tabariškės

M.Matiukaitė dirbo Tabariškių pradžios mokykloje. Su savo auklėtiniais rengė tautines šventes, net vaikišką operą buvo pastačiusi – repeticijos truko devynis mėnesius. Ypač glaudūs ryšiai mokytoją siejo su Dovydaičių šeima: jų namuose mokykla nuomojo patalpas, čia ji dirbo, draugavo su šeimininke, mokė Juozo Dovydaičio sūnus.

J.Dovydaitis buvo signataro profesoriaus Prano Dovydaičio brolis. Su signataru M.Matiukaitė susipažino dar prieš atvykdama į Tabariškes, Čekiškėje: kartą einant keliu važnyčiotojas sustabdė arklius ir pasisiūlė pavėžėti. Pakalbino: "Ar mane pažįsti? Matau, kad būsi mokytoja..." Kaip tokio žmogaus nepažinsi? Juk skaito spaudą, regi ir miestelyje. Profesorius važiavo į mišką – tuo metu jis savo ūkyje prie Čekiškės statėsi namą. Tabariškėse Marija sutiko ir kitus jo brolius: Pijų, Joną, Jurgį. Šis skatino rinkti tautosaką, puoselėti lietuvišką žodį, gintis nuo svetimybių.

Pažintis su T.Ivanausku

Mokytojaudama Tabariškėse, mokytoja susipažino su gamtininku Tadu Ivanausku. Obelynės, kur profesorius gyveno, parke mokytoja apsilankydavo pasigėrėti jo įveistomis gamtos grožybėmis: krūmais, medžiais, gėlynais.

Kartą, vokiečių okupacijos metais, mokytojai teko užduotis surašyti gyvą inventorių – visus gyventojų auginamus gyvūnus. T.Ivanauskas turėjo sidabrinių lapių fermą. Beskaičiuojant lapes, ūkvedys pasiūlė mokytojai vieną kailiuką įsigyti – išrinko jo akimis patį gražiausią. Derėtis dėl kainos nuvyko pas profesorių. "Tikrai gražus kailiukas, bet aš tavęs neišsigąsiu, tikros kainos reikalausiu, žinau, kiek mokytojai gauna atlyginimo", – tąkart M.Matiukaitei pasakė T.Ivanauskas ir paprašė 600 markių. "Turėjau susitaupiusi tik 500 markių, po mėnesio teko nešti skolą", – prisimena mokytoja.

Užklupo karas

Čia, Tabariškėse, M.Matiukaitę užklupo karas. Baugino žiaurumai: parugėj vokiečiai, keršydami už karininko žūtį (nuo rusų kulkos), nušovė nekaltą jaunuolį, bažnyčioje prie altoriaus – diakoną Stulginskį. Šis taip pat buvo nušautas per klaidą: vokiečiai matė, kad į bažnyčią slėptis įbėgo įtariamas vietos gyventojas. Vieną sulaikytą jaunuolį mokytoja išgelbėjo, kariškiams į vokiečių kalbą išvertusi neva jo atsišaukimą – paaiškėjo, kad tai būta meilės laiškelio.

M.Matiukaitę globojo parapijos klebonas V.Kizlaitis, 1944 m. sutuokęs su Juozu Gudaičiu. Šeimininkas J.Dovydaitis jaunavedžiams padovanojo paties išaugintus 34 vaismedžius. "Brangiausia dovana", – ir dabar prisimena mokytoja. O širdyje – neužgyjanti žaizda: 1945 m. Kaune pusgirtis rusų karininkas J.Dovydaitį, užstojusį nuo priekabių nekaltą žmogų, nušovė.
Atsėlino grėsmė ir M.Matiukaitės-Gudaitienės šeimai. Tabariškių gyventojus aplankydavo miško broliai – partizanai. Kratos, tardymai, įtarimai tapo kasdienybe. Areštavo jos vyrą – kam nepranešė apie naktinius svečius. Nuteisė dvejiems metams. Mitkaus namus, kur mokytojos šeima nuomojosi butą, sudegino. Mokytoja pasitraukė į Vilniaus kraštą, slapstėsi, vėliau šio krašto mokyklose mokytojavo.

Džiugūs ir skaudūs įvykiai, sutikti žmonės neišnyko mokytojai iš atminties ir iš širdies. Ne vienas žilagalvis jos buvęs mokinys aplanko, pakalbina, prisimena primirštas dienas, palinki... Gyventi! Gyventi!