Būsto administratorių Etikos kodeksas: ar visi jo laikosi?

Etikos kodeksas

Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (Būsto rūmai) vienija daugiau kaip 100 būsto administratorių visoje šalyje. Tapdami nevyriausybinės organizacijos nariais, jie įsipareigoja laikytis aukštesnių standartų ir siekti aukščiausios kokybės namų administravimo srityje.

Kaune Būsto rūmams priklauso keturios namų administravimo įmonės: "Nemuno būstas", "Būsto valda", "Kauno centro būstas" bei Namų priežiūros centras. Šie daugiabučių administratoriai įsipareigojo laikytis Etikos kodekso.

Būsto rūmai, be kitų funkcijų, tobulina Etikos kodeksą ir rūpinasi, kad jiems priklausantys administratoriai jo laikytųsi.

"Šiuo dokumentu verslo subjektai yra susitarę laikytis aukštesnių reikalavimų. Asociacijos nariai prižiūrimi savikontrolės principu, todėl laikytis aukštesnių standartų yra privilegija. Čia daugiau moraliniai dalykai, nes verslininkas turi būti sąžiningas", – pastebėjo Būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius.

Susitikimas savivaldybėje

Būsto rūmuose yra sudaryta komisija, kuri tikrina, ar jos nariai sąžiningai laikosi Etikos kodekso principų. Kiekvieną mėnesį vyksta planiniai patikrinimai, kurių metu aplankomi du asociacijai priklausantys namų administratoriai. Šį kartą komisija, kurią sudaro kitų miestų namų administratoriai, lankėsi Kaune.

Etikos komisijos narys, bendrovės "Ukmergės butų ūkis" direktorius Giedrius Pocius, įvertinęs Kaune esančius asociacijos narius, pagyrė "Nemuno būstą". Patikrinimo metu komisija lankėsi ir pas gyventojus bei klausinėjo, ar administratorius patenkina jų lūkesčius, reaguoja į skundus ir tinkamai vykdo savo funkcijas.

Po pokalbio su gyventojais, nuspręsta, kad "Nemuno būstas" laikosi Etikos kodekso ir dažniausiai į susidariusias situacijas reaguoja tinkamai.

Patikrinus asociacijos narius, Etikos kodekso kontrolės komisija lankėsi ir Kauno miesto savivaldybėje. Kartu su administracijos direktoriaus pavaduotoju Romaldu Rabačiumi buvo aptarta bendra Kauno namų administratorių sistema, ar vyksta bendras dialogas ir su kokiomis problemomis susiduriama.

"Kaune yra dvylika įmonių, kurios tarpusavyje konkuruoja, tačiau mes prižiūrime tik keturias, todėl vertinant mūsų narius situacija yra gera. Deja, to negalima pasakyti apie bendrą būsto administravimo organizavimo sistemą Kaune. Ne visada išklausomi gyventojai. Trūksta dialogo su savivaldybe", – pastebėjo nevyriausybinės organizacijos Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Diskusijos metu išryškėjo pagrindinės problemos – savivaldybė kartais savaip traktuoja teisės aktus, dėl to dažnai kyla nesutarimų su gyventojais. Vienas naujausių pavyzdžių – gyventojų galimybės laisvai pasirinkti administratorių. "Kauno diena" rašė, kad savivaldybė bandė apriboti šią kauniečių teisę.

Pasiūlė bendradarbiauti

Būsto rūmų atstovai pastebėjo, kad būtent dėl to, kad kartais skirtingai interpretuojami įstatymai ir teisiniai dokumentai, reikalingi mokymai.

"Jei būtų laikomasi bendros nuomonės, 99 proc. problemų neliktų", – įsitikinęs nevyriausybinės organizacijos prezidentas J.Antanaitis.

Jis užsiminė, kad Kauno miesto savivaldybės atstovams buvo pasiūlyta bendradarbiauti, taip šviečiant gyventojus ir pačius būsto administratorius. J.Antanaitis pabrėžė, kad tai vienas savivaldybės tikslų, todėl Būsto rūmų komanda yra pasiruošusi atvykti, išaiškinti teisės aktus ir praktiškai pademonstruoti, kaip juos tinkamai pritaikyti.

Anot Būsto rūmų vadovo, mokymai būtų naudingi ir dar dėl vienos priežasties – padėtų sumažinti netinkamai savo veiklą vykdančių daugiabučių namų administratorių skaičių.

"Būna, kad administratoriai nenori ir nežino, ką daryti toliau, todėl mokymai išspręstų tikrai labai daug problemų", – apie tai, ko trūksta Kauno būsto administravimo srityje, kalbėjo J.Antanaitis.