- Karolis Montvila
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Paprašiau ūkininko įspėti apie planuojamus darbus, kad galėčiau tomis dienomis neišleisti bičių ir taip jas apsaugoti, bet likau neišgirsta, pesticidai netoli avilių vis vien purškiami be jokio perspėjimo", – piktinosi kaunietė.
Visame pasaulyje mažėjant bičių populiacijai, jų likimu susirūpinę ir Lietuvos bitininkai. Vilčių teikia rengiamos griežtesnės ūkininkavimo netoli bitynų taisyklės.
Pykstasi su ūkininku
Kaunietė Algimanta atsiimtoje savo senelių žemėje Kauno rajone, netoli Raudondvario, visas vasaras praleidžia augindama daržoves ir laikydama penkias bičių šeimas. "Anksčiau aplinkiniai laukai buvo skirti ganykloms, bet paskui gyvulių augintojų ėmė mažėti, ganyklas išsinuomojo rapsus, javus auginantys ūkininkai", – pasakojo moteris.
Moteris guodėsi, kad visai šalia jos sklypo augančius rapsus darbininkai purškia chemikalais. "Paprašiau ūkininko įspėti apie planuojamus darbus, kad galėčiau tomis dienomis neišleisti bičių ir taip jas apsaugoti, bet likau neišgirsta, pesticidai netoli avilių vis vien purškiami be jokio perspėjimo", – piktinosi ji.
Vienas didžiausių Kauno rajono bitininkų, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Algirdas Amšiejus pataria tokiais atvejais kreiptis į Augalų apsaugos tarnybą ar savivaldybę su įrodymais, kad žemdirbys nepaisė bitininko interesų. "Ūkininką reikia raštu informuoti apie šalia esančius bitynus, nurodyti savo kontaktinius duomenis. Jei bitininko prašymo nepaisoma, reikia nufilmuoti ar nufotografuoti vykstantį procesą ir pranešti valstybės institucijoms", – aiškino A.Amšiejus.
Griežtins taisykles
Pesticidus bitininkai įvardija kaip vieną bičių mirtingumo ir galimo medaus produktų taršos šaltinių. Tiesa, kol kas nėra išsamių tyrimų, kaip iš tikrųjų bitynus veikia intensyvus darbas augalų ūkiuose, bet specialistai neabejoja, kad pesticidai daro neigiamą poveikį pačioms bitėms.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Antano Paliučio, bitės ypač jautrios aplinkos veiksniams, pesticidams. "Kita vertus, negalima aklai kaltinti ūkininkų. Jie irgi reikalingi bitininkams kaip augalų augintojai. Šiuo metu svarstomos sugriežtintos chemikalų naudojimo taisyklės. Siūloma leisti purkšti laukus tik naktimis. Tačiau to gali nepakakti", – mano A.Paliutis, pats laikantis 30 bičių šeimų.
Pasak jo, žydėjimo metu geriausia būtų išvis nepurkšti laukų. "Nors vėlų vakarą bitės grįžta į avilius, chemikalai ant žiedų išlieka ir kitą dieną, todėl gali patekti į bičių duonelę, nektarą, medų", – sakė A.Paliutis.
Kenkia ir žmogui
ES kasmet netenkama apie 10–20 proc. bičių šeimų. Bičių populiacija mažėja visame pasaulyje. EK ketina didinti paramą bitininkystei, rūpintis šios ūkio šakos išsaugojimu.
A.Paliutis svarstė, kad 2014–2020 m. finansiniu periodu būtų naudingos įvairios aplinkosaugos programos. "Labai reikia išsamesnių tyrimų, kiek žemės ūkio veikla paveikia bitynus, jų produktus, ar tikrai ir kiek chemikalų likučių yra medaus produktuose. Tam galėtų praversti projektai, jau parengti gauti ES paramą tyrimams", – įsitikinęs A.Paliutis.
A.Amšiejus pastebėjo, kad ES laiku pradėjo drausti veikliausių pesticidų naudojimą. "Juk jie kenkia ne tik vabzdžiams, bet – per medaus produktus – ir žmogui, tik tas poveikis nėra toks greitas ir gali pasireikšti po penkerių metų", – sakė A.Amšiejus.
Gamtos švaros rodiklis
A.Amšiejus svarstė, kad rengiant projektus gauti ES paramą būtų galima numatyti ir platesnių priemonių bitininkystei išsaugoti ir jai plėtoti. "Nedirbamas žemes būtų galima užsėti žydinčiais augalais. Manau, galima ir sušvelninti reikalavimą nuolat šienauti pievas. Kai kur užtektų tai padaryti kartą per vasarą, kai nužydi daugelis augalų", – mano A.Amšiejus.
Pasak bitininko, bitės yra tikras gamtos švaros rodiklis. "Pasaulyje jau yra vietų, kur išnyko bitės ir kiti vabzdžiai, tad ten vaismedžius, kitus augalus reikia apdulkinti mechaniškai", – perspėjo A.Amšiejus.
Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje dar daug išlikusių natūralios gamtos kampelių, tad ir vabzdžiai neblogai laikosi. "Bičių nešamas medus sudaro tik 20 proc. jų teikiamos naudos, kita dalis – augalų apdulkinimas. Todėl turime saugoti ir bites, ir jų aplinką", – pabrėžė A.Amšiejus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?28
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų51
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose30
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...