Biokuro katilinės: sąnaudos mažesnės, sąskaitos tokios pat

Kauno rajone 70 proc. šilumos energijos pagaminama deginant biokurą. Nors gamybos sąnaudos dėl to gerokai sumažėjo, vietos gyventojai skundžiasi nemažėjančiomis sąskaitomis.

Kauno rajone, Ežerėlyje prieš kelis mėnesius pradėtas eksploatuoti naujas biokuro katilas. Šilumos gamybos sąnaudos paleidus naują įrenginį sumenko 15 proc. – iki 10,11 centų už kilovatvalandę. Vietos gyventojai skundžiasi, kad galutinei kainai modernūs šilumos gamybos būdai – neturėjo, sąskaitos – tokios pat kaip Kaune.

„Mes Ežerėlyje mokam, tiek pat kiek ir gyvenantys Kaune, nes priklausom „Kauno energijai“. Šiaip žmonės sako, kad turim savo durpyną, durpes kasam, naudojam žaliavą, turėtų būt pigiau, nei Kaune“, – kalbėjo Ežerėlio seniūnas Gedvydas Celiešius.

Pasak „Kauno energijos“ vadovo siekiant atpiginti šilumos kainas taikytos įvairios priemonės: investuota į naujų biokatilinių statybą, renovuoti tinklai. Dėl to praėjusį šildymo sezoną  visiems „Kauno energijos“ vartotojams kainos mažėjo vidutiniškai 14 proc.

„Kaunas, Kauno rajonas ir Jurbarko miestas, tai kaina skaičiuojama bendra visam regionui, tai įtaka mažų biokuro katilinių statyba daro, bet daro pakankamai neženklią, kad gyventojai labai pajustų, aišku gyventojai kelia klausimus, kodėl pas mus yra katilinė, sąnaudos mažėja, o kaina ne tiek daug, bet reikia pripažinti, kad kol nebuvo tos katilinės, kaina buvo ir tokia pat pakankamai maža“, – aiškino „Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas.

Nors gamybos ir tiekimo sąnaudos mažėja, pasak specialistų, dėl prastos daugiabučių būklės šilumos suvartojimas išlieka toks pats – todėl galutinės sąskaitos gyventojams stipriai nesikeičia.

„Durpių įmonės yra statyti šitie namai, jie yra tikrai senos statybos ir jie yra labai šalti, tai dabar jau tris namus pradėjom renovuoti“, – pasakojo G. Celiešius.

Vietos kultūros centro direktorė neabejoja, kad renovacija gyventojams gerokai sumažintų šilumos kainas. Pavyzdžiui prieš dvejus metus renovuoto kultūros centro sąskaitos už šildymą sumažėjo pustrečio karto.

„Šie metai mums ypatingai geri, o praeiti metai irgi buvo šalta žiema, bet pakankamai nedaug mokėjome, galiu pasakyti. Mūsų pastatas yra 650 kvadratų, šią žiemą mes mokame vidutiniškai 1800 litų, bet buvo mėnesių, kad mokėjom tiktai 1000“, – sakė Ežerėlio kultūros centro direktorė Inutė Strašinskienė.

„Kauno energija“ praneša, kad nuo balandžio šilumos kaina vartotojams mažės dar beveik 7 proc. – iki 23,50 cento už kilovatvalandę (be PVM).