Biokuro jėgainę statys konkursą laimėjusi bendrovė

„Lietuvos energija“ ir šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ nutraukė bendrą biokuro jėgainės projektą Kaune.

„Lietuvos energija“ tvirtina, kad buvo priversta nutraukti bendros įmonės steigimo procedūrą atsižvelgusi į „Kauno energijos“ veiksmus.

Projektą buvo planuojama įgyvendinti per trejus metus – iki 2014 m.

Siekdama energijos gamyboje daugiau naudoti atsinaujinančius energetinius išteklius vietoj nuolat brangstančių importuojamų dujų, „Lietuvos energija“ kartu su „Kauno energija“ jau šiemet planavo pradėti plėtoti biokuro kogeneracinės jėgainės projektą Petrašiūnuose. Tačiau, pasikeitus Kauno miesto savivaldybės tarybos ir „Kauno energijos“ valdybos sudėčiai, pastaroji šių metų rugpjūtį nieko nepaaiškinusi atšaukė visus ankstesnės kadencijos valdybos priimtus sprendimus ir nusprendė šio projekto nebeplėtoti kartu su „Lietuvos energija“, rašoma pirmadienį išplatintame bendrovės pranešime.

„Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teigimu, buvo planuojama, kad naujoji kogeneracinė jėgainė gamins apie 50 MW šilumos energijos bei apie 25 MW elektros energijos, o jos pagamintas šilumos kiekis sieks per 20 proc. Kauno miestui reikalingos energijos.

Kadangi naujojoje jėgainėje šilumos energija būtų gaunama deginant biokurą, kuris yra pigesnis nei importuojamos rusiškos dujos, naujajai jėgainei pradėjus veikti, jau 2014 metais, bendrovės teigimu, šildymas Kauno gyventojams būtų atpigęs. Naudojant atsinaujinančius energetinius išteklius, taip pat būtų pagaminta ir daugiau „žaliosios“ elektros energijos.

2010 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto tarybos kolegija vienbalsiai pritarė šiai iniciatyvai, kuria būtų siekiama ne tik modernizuoti miesto šilumos ūkį, bet ir gamyboje pradėjus naudoti biokurą, sumažinti šildymo kainas vartotojams bei prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Buvo planuota, kad „Lietuvos energija“ prisiimtų projekto įgyvendinimo riziką, koordinuotų įgyvendinimą bei vykdytų projektą savo lėšomis, o „Kauno energija“ prie projekto prisidėtų nepiniginiu įnašu – suteiktų prisijungimą prie jos valdomų šilumos perdavimo tinklų bei užtikrintų galimybę naujos jėgainės statybai panaudoti jai priklausančią teritorijos dalį ir statinius, esančius Petrašiūnų elektrinės teritorijoje.

„Lietuvos energija“ buvo pasirengusi investuoti 260 mln. litų.

„Kauno energija“ tvirtina, kad įmonės valdybos nutarimas nevykdyti bendro projekto su „Lietuvos energija“ buvo priimtas todėl, kad nuo 2010 metų rudens nebuvo pasiekta esminė pažanga.

Kaip teigiama pirmadienį išplatintame „Kauno energijos“ pranešime, dar 2010 metų pavasarį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija rekomendavo bendrovei pradėti derybas dėl bendros įmonės steigimo su Suomijos kompanija „Fortum Heat Lietuva“. Tų pačių metų rudenį Kauno savivaldybės tarybos kolegija rekomendavo pradėti analogiškas procedūras su „Lietuvos energija“. Nei vienu atveju iki 2011 metų vasaros esminės pažangos vykdant šiuos projektus nebuvo pasiekta.

Be to, teigia bendrovės atstovai, per tą laiką „Kauno energija“ gavo aštuonių nepriklausomų gamintojų paraiškas statyti kogeneracines jėgaines ir prisijungti prie bendrovės valdomų šilumos tinklų.

„Kauno energija“ spalio mėnesį ketina paskelbti viešą konkursą, kurio laimėtojui išnuomos pastatus Petrašiūnų elektrinėje, kur galėtų būti statoma nauja biokuro jėgainė.