Bendruomenės imasi sveikatinimo misijos

Kauno rajonas išsiskiria sveikatinimo programomis, nedideliu kiekiu licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiu, ilgesne nei vidutinė Lietuvoje gyvenimo trukme.

Kova su alkoholiu – nerimta

Konferencijoje "Sveikatos netolygumų mažinimas Lietuvoje" aptartos pagrindinės šalies gyventojų sveikatos problemos, jų netolygumas ir būdai sergamumui mažinti. Konferencijoje dalyvavo Kauno regiono, priklausančio Pasaulio sveikatos organizacijos sveikatą stiprinančių regionų tinklui, atstovai.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad didžiulę žalą gyventojų sveikatai (ankstyvos mirtys, įvairios ligos, dalinis arba visiškas nedarbingumas) daro alkoholis. Be to, valstybei tai užkrauna didžiulę finansinę naštą. Psichiatras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto (LSMU STI) vadovas prof. Aurelijus Veryga valstybės pastangas sumažinti alkoholio vartojimą šalyje vadino nenuosekliomis ir fragmentiškomis. "Paimkime du konkrečius atvejus, susijusius su Alkoholio kontrolės įstatymu ir jo redakcijomis. Pagal šį įstatymą alkoholio reklama buvo visiškai uždrausta, vėliau įstatymas redaguotas, ir iš esmės vėl leista alkoholį reklamuoti. Visai neseniai Seime bandyta atšaukti nuo Naujųjų metų įsigaliosiantį draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse, – atkreipė dėmesį profesorius. – Be to, kiek buvo svarstymų dėl asmenų, kuriems leidžiama parduoti alkoholį amžiaus ilginimo, kitų dalykų – pasvarstoma, garsiai padiskutuojama, tuo viskas ir baigiasi. To nuosekliomis, sisteminėmis pastangomis mažinti alkoholio vartojimą niekaip nepavadinsi."

Pasak A.Verygos, palyginti su sovietmečio pabaiga, kai vykdyta valstybinė antialkoholinė politika, šiuo metu nėra net pusės tuomet galiojusių su alkoholio pardavimu ir vartojimu susijusių draudimų.

Svaigalai tapo įperkamesni

A.Veryga ir LSMU STI mokslininkas Mindaugas Štelemėkas konferencijoje pristatė tyrimą, kuriame analizuojami kelerių metų duomenys. Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad alkoholio vartojimo nulemta ekonominė žala Lietuvai 2010 m. sudarė 214,7 mln. eurų (įskaičiuojant nuo alkoholio priklausomų asmenų sveikatos priežiūrą, jų prarastą produktyvumą, darbingumo sumažėjimą, jų vaikų išlaikymą vaikų globos namuose, kalinių išlaikymą). Pasak A.Verygos, pastaraisiais metais ši suma dar išaugo.

Tyrimo duomenys rodo, kad alkoholio įperkamumas Lietuvoje pastaraisiais metais, palyginti su 1995 m., išaugo šešis kartus. "Lietuvoje mėgstama pabrėžti, kad alkoholis brangsta. Tačiau, jei skaičiuotume pagal gyventojų disponuojamas vidutines pajamas, jo įperkamumas šešis kartus padidėjo. Jei alkoholis daugumai gyventojų taptų neįperkamu ar sunkiai įperkamu dalyku, jo būtų ir mažiau suvartojama", – sakė A.Veryga. Jis pabrėžė, kad tokios priemonės turi būti taikomos tuo pačiu metu kovojant su vadinamojo pilstuko gamintojais. Profesorius atkreipė dėmesį, kad ekonominės krizės laikotarpiu alkoholio vartojimas buvo sumažėjęs. "Labai efektyvus šia prasme buvo ir prekybos alkoholiu naktį apribojimas, kai šiuo paros metu alkoholiu buvo leista prekiauti tik restoranuose, baruose. Tiesa, paskui atsirado pseudobarai prie eilinių parduotuvių, ir šį draudimą imta apeiti", – prisiminė A.Veryga.

Pašnekovo teigimu, savivaldybių pastangos mažinti alkoholio vartojimą taip pat gali duoti didžiulę naudą. "Savivaldybės galėtų paremti programas, pagal kurias būtų anksti nustatoma priklausomybė nuo alkoholio ir siūlomas gydymas. Pagal tam tikras metodikas šią priklausomybę galima nustatyti, kol dar yra ankstyva stadija. Ir žmogui nereikėtų specialiai kažkur eiti, nes tam paprastai neprisiruošiama – tai būtų galima padaryti jam apsilankius poliklinikoje pas šeimos gydytoją", – sakė profesorius.

Kitas būdas mažinti alkoholio vartojimą – mažinti jo prieinamumą. Pasak A.Verygos, savivaldybių rankose šiuo atveju – daug svertų. Vienas jų – mažinti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiu skaičių. Kauno rajono savivaldybėje tokių licencijų išduodama santykinai mažai (viena tokia licencija tenka dideliam gyventojų skaičiui – 228 žmonėms; santykinai mažiau licencijų išduodama tik keturiose šalies savivaldybėse). "Kiti būdai: savivaldybės gali riboti prekybos alkoholiu laiką probleminėse vietose; nustatyti didesnį prekybos juo atstumą nuo ugdymo įstaigų ir maldos namų; įvesti tvarką, kai dėl kiekvienos naujos licencijos prekiauti alkoholiu atsiklausiama bendruomenės ir policijos; drausti prekiauti alkoholiu renginiuose, kuriuose yra vaikų; neišduoti vienkartinių prekybos alkoholiu licencijų; teikti pagalbą priklausomiesiems nuo alkoholio", – vardijo profesorius.

Bendruomenių vaidmuo

Kardiologas, LSMU profesorius, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas Ramūnas Navickas pastebėjo, kad, gerinant gyventojų sveikatą, bendruomenės gali nuveikti labai daug.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad sporto ir sveikatinamoji veikla, fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susiję su gyventojų sveikata. "Tai rodo ir Kanados pavyzdys, kur, paskatinus 10 proc. suaugusiųjų sportuoti, per kelis dešimtmečius sutaupyta per 2,5 mlrd. JAV dolerių, skirtų sveikatos apsaugai", – sakė R.Navickas. Jis pabrėžė, kad ir Vakarų Europos valstybės didelėmis investicijomis skatina aktyvų gyvenimo būdą ir vadinamąjį aktyvų senėjimą. Tačiau Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština ir neužsiima jokia sportine veikla, ypač vyresni žmonės.

Profesorius priminė, kad pagal Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planą, mažiausiai pusė šalies savivaldybių turėtų įgyvendinti bent po vieną programą, skirtą vyresnių nei 60 m. asmenų sveikatai stiprinti. "Bendruomenės, visuomenės sveikatos biurai turėtų organizuoti praktinius fizinio aktyvumo užsiėmimus vyresnio amžiaus asmenims ir taip didinti jų motyvaciją būti fiziškai aktyviems ir palaikyti normalų kūno svorį", – ragino R.Navickas.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių