Bendrijų aferų liūną žaboja tik teismai

"Visada raginu gyventojus nebijoti kreiptis į teismą, bet praktika rodo, kad geriausia būtų spėti užbėgti tokiems kraštutiniams sprendimams už akių. Otkatai, ko gero, yra vienas dažniausiai pasitaikančių pažeidimų juodajame bendrijų pirmininkų darbų sąraše", – aiškino teisininkė.

Prasiskolina nežinodami

Dar vienas dažnas pirmininkų pažeidimas – nepriežiūra. Atitinkamiems darbams jie turėtų samdyti įmones, turinčias tuos darbus leidžiančius vykdyti atestatus. O samdo, pavyzdžiui, santechniką, kuris, kaip sakoma, būna visų galų meistras. Tokius sprendimus pirmininkas dangsto lėšų taupymu.

Kai nutinka nelaimė, išeina, kad jokios atsakomybės niekas nebegali prisiimti. Pradžioje tas lėšų taupymas gyventojus tarsi ir tenkina, bet nekokybiškai atlikti darbai vėliau pareikalauja gerokai didesnių išlaidų.

Kitas dažnas atvejis, kad gyventojų mokesčius bendrijos aukščiausia valdžia paprasčiausiai iššvaisto. Jie nemoka pagal paskirtį priklausančių mokesčių, o tai paaiškėja jau tik tada, kai paslaugos tiekėjai ima grasinti nustosiantys tiekti elektros energiją, šildyti daugiabutį ar nutraukti vandens tiekimą.

Reali situacija paaiškėja tik pasiekus kraštutinę ribą. Net ir paslaugos tiekėjų siunčiami priminimai tiesiogiai gyventojų nepasiekia, o būna siunčiami bendrijos pirmininkui. Taigi nuslėpti augančią skolą nesąžiningam pirmininkui nėra labai sunku. Tokių situacijų baigtis ypač liūdna, nes savininkai turi padengti tas tūkstantines skolas, o atsikovoti gali tik teisiniu keliu.

Duoklė karaliukui

Dažnas ir toks atvejis, kai bendrijų pirmininkai, žinodami teisės aktų spragas ir kad kontrolės mechanizmas nelabai veikia, savavališkai pasididina atlyginimą. Tą patį leidžia sau ir bendrijų buhalteriai ar revizoriai. Nors visi puikiai žino, kad atlyginimo didinimui gali pritarti tik visuotinis susirinkimas. Išeina, kad bendrijos pirmininko, buhalterio pareigos tampa labai saugia darbo vieta, nes išrinkus juos nuversti jau gana sunku.

"Visai neseniai kreipėsi vienos bendrijos narė dėl to, kad pirmininkei gyventojai moka nemažą algą, nors įsitikinę, kad tokios algos jai tikrai nėra patvirtinę. Be to, ji dar pasiėmė pinigus už nepanaudotas atostogas", – pasakojo teisininkė.

Pasak G.Ramanauskaitės, čia yra teisės aktų spraga. Su bendrijos pirmininku yra sudaroma darbo sutartis. Ar realiai pirmininkas dirba aštuonių valandų darbo dieną? Dažniausiai būna kitaip. Kas sukontroliuos, kiek valandų per dieną dirba pirmininkas? Pirmininkas, neatostogavęs penkerius metus, nutaria pasiimti atostogų už visą šį laiką. Kas jam sumoka atostoginius? Visos bendrijos gyventojai.

Nebijoti viešumo

"Aš labai siūlau viešinti tokius bendrijų pirmininkų savivalės atvejus. Nors tai nėra teisinė priemonė, bet viešumas kartais tikrai pamoko. Kitas dalykas – kreiptis į savo miesto ar rajono savivaldybę.

Dabar teisės aktai aiškiai nurodo pareigą kontroliuoti bendrijų pirmininkų veiklą. Jei ir savivaldybė nereaguoja, kreiptis į Seimo kontrolierius, skųsti ir pirmininko, ir savivaldybės veiksmus, kai ji nieko nesiūlo", – eiliškumą dėliojo teisininkė.

Visada lieka galutinis žingsnis – teisminiu keliu nuversti pirmininką ar susigrąžinti pinigus. G.Ramanauskaitė įsitikinusi, kad teisminė praktika pažaboja pirmininkų savivalę. Nors procesas ir ilgas, bet tai yra efektyviausia priemonė.