Benamiai Kauno centre jaučiasi lyg namuose

Prašo ne tik pinigų

Vėlyvą rytą Laisvės alėjoje išėjusią iš kavinės mane netikėtai užklupo apie 60 metų amžiaus vyro klausimas: "Ar galiu ir aš paragauti šios kavos?" Vaikščiojau viena, todėl nepažįstamojo prašymas pasidalyti turima kava skambėjo absurdiškai. "Šios?" – nukreipusi žvilgsnį į kavos puodelį, pasitikslinau. Atsakiau neigiamai.

Vyras pasirodė atkaklesnis, nei tikėjausi. Sekdamas man iš paskos tęsė: "O tai gal 30 centų gali paskolinti?"

Esu įpratusi atsiskaityti kortele, o ir turėtas monetas subėriau kavinės barmenei kaip padėką už rytinę kavą. Sulaukęs neigiamo atsakymo, vyras toliau nepasidavė. "O tai gal tada 10 centų gali duoti? – neatlyžo jis. Tuo metu ir pati norėjau tuos 10 centų turėti, nes jaučiau, kad benamio įžūlumas vis augo. Vis dėlto, griežčiau pakartojus, kad grynųjų tikrai neturiu, vyras patraukė savais keliais.

Mažiau atkaklus

Vėliau besišnekučiuojančią su drauge netoli Soboro užkalbino jau kitas benamis, dvelkiantis alkoholiu. Jis taip pat prašė pinigų. Sušelpti atsisakėme, o jis, skirtingai nei prieš tai sutiktasis, atsiprašęs nuėjo toliau.

Nežinodama, kad tai dar ne paskutinis susitikimas su benamiu,  pajuokavau, jog man šiandien sekasi susitikti tokius žmones. Vėlesnė patirtis parodė, kad toji sėkmė išties buvo laikina.

Truputį pasivaikščiojusi, nusprendžiau prisėsti ant suoliuko netoli Laisvės alėjos fontano. Netrukus miesto šurmulį sutrikdė sklindantys keiksmai.

Kaip ir aplinkiniai, suklusau, kokia aiškiai girdimų keiksmažodžių priežastis. Atsisukusi, pamačiau, kad necenzūriniai žodžiai skirti padavėjai, kuri netvarkingais drabužiais apsirengusios moters prašo netrikdyti klientų ir išeiti iš lauko restorano terasos.

Nemaloniausios situacijos, kai pinigų pradeda prašyti iš užsieniečių, kurie lietuviškai nesupranta ir atsakyti elgetoms negali.

Moteris nepakluso padavėjos prašymams, kol mergina nepranešė, kad iškvies apsaugą. Po tokio perspėjimo ji nenoromis pasitraukė.

Padavėjų kasdienybė

Paaiškėja, kad panašios benamių keliamos scenos padavėjų –  kasdienybė.

"Jos kyla labai dažnai, mažiausiai per dieną po kartą. Ateina tiek vyrai, tiek moterys nuo 40 iki 70 metų amžiaus. Konfliktų pavyksta išvengti, tačiau dažnai tokie žmonės ignoruoja, ką mes sakome. Nemaloniausios situacijos, kai pinigų pradeda prašyti iš užsieniečių, kurie lietuviškai nesupranta ir atsakyti elgetoms negali. Neseniai moteris, nuo kurios sklido stiprus alkoholio tvaikas, turistų pradėjo kaulyti pinigų. Man teko net penkis kartus pakartoti, kad šie klientai lietuviškai nesupranta, o ji turėtų palikti restorano teritoriją, tačiau ji nepakluso. Tik tuomet, kai atėjo vadybininkė ir dar kartą paprašė nebetrukdyti klientų, moteris išėjo", – savo patirtimi dalijosi Laisvės alėjoje įsikūrusiame restorane dirbanti padavėja Miglė (vardas pakeistas).

Patraukiau Kauno pilies link. Eidama alėja pastebėjau dar du galbūt namų neturinčius vyrus, miegančius ant vieno suoliuko. Praeiviai stengėsi į juos nekreipti dėmesio.