Bažnyčioje pasijuto lyg gavusi antausį

Liko nusivylusios

"Baigiau Jėzuitų gimnaziją ir niekada į bažnyčią nežiūrėjau kaip į pastatą, žiūrėjau kaip į bendruomenę, bet po to, kas atsitiko per šv.Mišias Vėlinių dieną, jaučiuosi atstumta kaip tikinčioji ir apgauta kaip vartotoja. Ir jau antrą kartą", – pasakojo Ieva.

Mergina nusivylė, kad per mirusiesiems užpirktas Mišias kunigas neperskaitė prieš pusmetį mirusio jos senelio vardo. Tiksliau, intencijomis vadinama vardų skaitymo ceremonija visai nebuvo atliekama. Vietoj jos – ant bažnyčios durų buvo pakabintas maždaug 270 mirusių tikinčiųjų sąrašas ant pusės standartinio A4 lapo.

"To vardo perskaitymas nebuvo svarbiausias dalykas. Bet ar neturėtų kunigas prieš aukojant perspėti? Jei tų vardų tikrai per daug, tai gal atsisakyk aukos ir nukreipk į kitą bažnyčią. Tas vardo perskaitymas nebuvo pats svarbiausias dalykas, bet aš ir močiutė tikėjomės, kad jis bus, o dabar likome nusivylusios", – kalbėjo mergina.

Kunigo pozicija

Apie susidariusią situaciją informuotas tą vakarą Mišias laikęs Šv.Gertrūdos bažnyčios kunigas Tomas Miliauskas išsakė, švelniai tariant, painią poziciją: kai nori – skaito, o kai ne – neskaito.

"Intencijos Lietuvoje per Vėlines niekada nėra skaitomos. Žinote, tų vardų buvo apie 200 ir labai komiškai atrodo intencijų skaitymas, kai būna po 20 Onučių ir 20 Maryčių. Prieš tai buvusiose Mišiose 17 val. aš intencijas skaičiau, nes žmonių buvo triskart mažiau", – kalbėjo kunigas.

Išgirdusi kunigo paaiškinimą Ieva nusistebėjo. "Tai kuo žmonės, atėję į 17 val. šv. Mišias, geresni už tuos 18 val.? Kodėl kunigas neįspėjo, kad vardai nebus skaitomi?" – stebėjosi mergina.

Atrodo, kad jokios reglamentuotos ar nusistovėjusios pozicijos Lietuvoje nėra, bet kunigas papasakojo, kokia praktika naudojama bažnyčiose Lenkijoje.

"Lenkijoje, jei būna labai daug intencijų, tai jos išskaidomos į tris dalis ir skaitomos trejų Mišių metu", – kalbėjo jis.

Ne pirmas kartas

Į labai panašią situaciją Ieva pateko beveik prieš pusmetį. Jos senelio vardas nebuvo perskaitytas ir per Mišias praėjus mėnesiui po jo laidotuvių. Tiesa, tada tik jos senelio vardas nebuvo perskaitytas. Kitų tikinčiųjų, už kuriuos Mišios buvo užpirktos, vardai nuskambėjo.

"Paklausėme šalia buvusios moters, kodėl mūsų senelio vardo neminėjo per Mišias, tai ji pasakė, kad tikriausiai sumokėjome per mažą auką. Tai tiesiog galvojome, kad patys apsirikome ir nesupratome. Paklausiau kunigo, ar jis "Amžinąjį atilsį" sukalbėtų su mumis, bet jis tik leptelėjo kažką, kad viskas Dievo valioje, ir nuėjo", – plakė save mergina.

Paklausiau kunigo, ar jis "Amžinąjį atilsį" sukalbėtų su mumis, bet jis tik leptelėjo kažką, kad viskas Dievo valioje, ir nuėjo.

Kunigas, išgirdęs ir šią istoriją, pasiūlė atsižvelgti į besiskundžiančios moters amžių, manydamas, kad skundėsi vyresnio amžiaus žmogus, kurio prasta klausa, bet išgirdęs, kad Ievai tik 27-eri, pakeitė kalbą.

"Tai turbūt įsivėlė žmogiškasis faktorius ir referentė neatspausdino tikinčiojo vardo", – kalbėjo T.Miliauskas.

Minėta situacija atsitiko prieš pusmetį, bet Ieva neišgirsta pasijuto ir per Vėlines.

"Mišios truko pusvalandį. Dar giesmė nesibaigė, o kunigas jau išėjo iš bažnyčios. Stovėjome su žmonėmis, skaitėme tą sąrašą su vardais ir jau po poros minučių zakristijonas išjungė šviesas. Sakiau dar jam, kad paliktų, bet niekaip nereagavo. O bažnyčia pirmiausia ir yra bendruomenė", – kalbėjo Ieva.

Jau po pirmojo incidento prieš pusmetį Ieva nebenorėjo eiti į Šv.Gertrūdos bažnyčią, tačiau ją perkalbėjo tėvai – juos paviliojo tradicija, kai savaitę iki Vėlinių už mirusiuosius yra deginamos žvakės.