Ąžuolyno stumbrui – ąžuolo vainikas

Antradienį, minint Kauno miesto gimtadienį, Ąžuolyno parke stovintis stumbras buvo papuoštas simboliniu ąžuolo vainiku. Jį ant miesto simbolio – bronzinio skulptorės Dalios Matulaitės sukurto stumbro – grojant „Ąžuolyno" orkestrui iškilmingai uždėjo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

„Šiandien, minėdami Kauno miesto gimtadienį, susirinkome Ąžuolyne, kur prieš 35 metus buvo pastatyta ši stumbro skulptūra. Šis gyvūnas simbolizuoja jėgą, taurumą ir garbę. Tikiu, kad šias savybes turi visi kauniečiai. Per miesto dieną aplankydami šią stumbro skulptūrą ir papuošdami ją ąžuolo vainiku mes atiduodame duoklę garbingai Kauno istorijai", – kalbėjo S. Buškevičius.

Tauras ir stumbras

Tauras – vienas labiausiai garbintų laukinių gyvūnų Lietuvoje. Juos paprastai galėjo medžioti tik kunigaikščiai. Mūsų krašte jis tapo jėgos, garbės ir taurumo simboliu. Apie taurą su tarp ragų esančiu kryžiumi byloja senovės lietuvių legenda.

Kaunas yra vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, kurio heraldikos ištakos siekia XV a. pradžią. Kai 1408 m. kunigaikštis Vytautas suteikė Kaunui Magdeburgo teises, netrukus turėjo atsirasti ir miesto antspaudas, be kurio negaliojo nė vienas svarbesnis dokumentas. Greitai seniausią miesto antspaudą pakeitė herbinis antspaudas, kuriame jau užtinkamas žeme einančio tauro atvaizdas.

1492 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino ir išplėtė Kauno miesto teises, herbiniuose antspauduose virš tauro atsirado riteriškas kryžius. 1540 m. riterišką kryžių pakeitė lotyniškas kryžius, įstatytas tarp tauro ragų. Jo atsiradimas susijęs su Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos veikla, nukreipta prieš vokiečių ir protestantizmo įsigalėjimą Lietuvoje, naujomis miesto privilegijomis. Tauras su lotynišku kryžiumi miesto heraldikoje išliko iki 1831 m.

1801 m. miesto antspauduose atsirado naujas elementas – dvigalvis Rusijos imperijos erelis. Jis užėmė svarbiausią viršutinę antspaudo vietą, nustumdamas į apačią kelis šimtus metų naudotą miesto herbą. Dvigalvis erelis turėjo rodyti, kad Kaunas priklauso Rusijos valstybei. 1843 m. Kauno herbe vienvaldiškai ėmė dominuoti rusiška atributika. Šis herbas buvo suteiktas ne Kauno miestui, bet gubernijai.

1918 m atsikuria Lietuvos valstybė. Kaunas tampa sostine. Taurai buvo jau seniai pamiršti. Stumbrai buvo atkuriami, be to, jie buvo kur kas įspūdingesni, nei taurai, labai panašūs į karvę. Netgi Vytauto Klovos operoje „Pilėnai" sakoma: „nusibodo stumbrą girioj varinėti...", o ne taurą.

1935 m. gegužės 2 d. Kauno miesto taryba priėmė naują dailininko J. Burbos sukurtą herbo etaloną. Tai stačiakampis, suapvalinta apačia herbinis skydas, kurio viršutiniame purpuriniame lauke vaizduojamas stovintis baltas stumbras su auksiniu kryžiumi tarp ragų. Šis miesto herbas puošė daugelį visuomeninių ir kulto pastatų. Stumbro atvaizdu buvo puošiami įvairūs ženkleliai, suvenyriniai atvirukai, leidiniai ir periodika. Iki šių dienų išlikusį 1927 m. dailininko Stasio Ušinsko herbinį vitražą galima išvysti Vytauto bažnyčioje.

Sovietmečiu Kaunas ilgą laiką herbo neturėjo. 1966 m. Ministrų Tarybos nutarimu įkurta Respublikinė heraldikos komisija. Vienas pagrindinių jos uždavinių buvo atkurti istorinius miestų herbus, o miestams, kurie anksčiau herbų neturėjo, sukurti naujus. Kauno herbą sukurti pavesta dailininkui Vytautui Baniui, jis patvirtintas 1969 m.

V. Banys naujajame herbe sukeitė stumbro priekinių kojų padėtis, šiek tiek į kitą pusę pakreipė galvą ir atsisakė auksinio kryžiaus. Patvirtintu herbu papuošti miesto riboženkliai, transportas, pradėti gaminti herbiniai ženkleliai, atvirukai ir kiti suvenyrai.

1979 m. Ąžuolyne pastatytas bronzinis skulptorės Dalios Matulaitės stumbras.

1992 m. pradėtas kurti naujas herbas. Po 16 svarstymų kaip etalonas patvirtintas raudoname skyde baltas tauras su sukilnintu lotynišku auksiniu kryžiumi tarp ragų. 1993 m. birželio 30 d. Kauno miesto herbas (dail. Raimondas Miknevičius) patvirtintas Lietuvos Prezidento. Šiame herbe, lyginant su „smetoniniu" ir „sovietiniu", tauras tapo pastebimai liesesnis.

2009 m. sausio 22 d. Kauno miesto taryboje patvirtintas Kauno miesto didžiojo herbo etalonas (dail. Raimondas Miknevičius). Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis: „Diligite justitiam qui judicatis terram (Mylėkite teisumą, žemės valdovai).

Didysis herbas patvirtintas Prezidento dekretu 2009 m. gegužės 19 d.