Automobilių spūstys Kaune: piko dar nepasiekėme?

Kaunas šią savaitę dūsta neregėtose automobilių spūstyse, nesibaigiančiuose ir po piko valandų. Dalis jų susidarė prieš pat rugsėjį pradėjus remontuoti Č.Radzinausko tiltą.

Pasityčiojimas iš vairuotojų

Č.Radzinausko (Lampėdžių) tiltas pradėtas remontuoti daugiau kaip prieš savaitę. Tiek laiko "Via Baltica" magistralės atkarpoje nuo Akademijos miestelio iki šio tilto nuolatos driekiasi kelių kilometrų ilgio automobilių eilės. Transporto spūstys formuojasi vienoje "Via Baltica" pusėje, kuria važiuojama nuo Akademijos link IX forto, mat šioje tilto pusėje vienoje eismo juostų rekonstruojamas deformacinis pjūvis.

"Šiandien vaikus iš Ringaudų į mokyklą Vilijampolėje, Seredžiaus gatvėje, vežiau 50 min., kai anksčiau ši kelionė rytinio piko metu trukdavo 20–25 min. Iš šalutinio kelio ties Akademija įvažiuoti į "Via Baltica", kad paskui galėtum per Č.Radzinausko tiltą pasiekti Vilijampolę, laikantis Kelių eismo taisyklių, dabar tapo neįmanoma. Eilėje rikiuojasi daugybė vilkikų, jie labai nenoriai įleidžia lengvųjų automobilių vairuotojus, siekiančius persirikiuoti į kairę. Avarijos čia – užprogramuotos. Automobilių eilės nuo Č.Radzinausko tilto beveik visą darbo dieną driekiasi kelis kilometrus iki "Timėjo" degalinės ir už jos", – pasakojo Ringaudų gyventojas Vitalijus.

Pašnekovo žodžiais, jau pačią pirmą tilto remonto dieną, kai eismas iš dviejų juostų buvo nukreiptas į vieną, susidarė didžiulės transporto spūstys. "Tačiau tą dieną ant tilto buvo pastatytas tik biotualetas, jokie kiti darbai nebuvo atliekami. Šiandien tiltu važiavau po 8 val. ryto – darbininkai dar nedirbo. Vakar 9.30 val. ryto – darbininkai tuo metu taip pat dar nedirbo. Kyla klausimas, kada jie apskritai dirba? Vakarų valstybėse, jei jau remontuojami keliai, dirbama ištisą parą. Kodėl pas mus taip nesugebama organizuoti darbų? Tai pasityčiojimas iš vairuotojų, jau nekalbant apie oro taršą, kurią sukelia kelias valandas spūstyje praleidžiančių vilkikų išdeginami degalai", – piktinosi vietos gyventojas. Jis stebėjosi, kodėl tiltas nebuvo remontuojamas vasarą, kai transporto srautai kur kas mažesni.

Prieš keletą metų remontuojant šią tilto dalį, deformacinių pjūvių pažeidimų nepastebėta, juos susigriebta šalinti dabar. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Ilgas technologinis procesas

Č.Radzinausko tilto remontą Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu atlieka Vilniuje įsikūrusi bendrovė "Tiltuva". Bendrovės direktorius Vytautas Vancevičius tikino, kad tokį laiką remontui pasirinko ne savo noru. "LAKD paskelbė konkursą kada paskelbė, mes dalyvavome, laimėjome. Ir taip viskas buvo atlikta per trumpą laiką. Konkursas įvyko, atrodo, birželį, dvi savaites vyko projektavimas – tai yra labai trumpas laikas. Pjūviai buvo gaminami užsienyje, o užsieniečiai be suderinto projekto nieko nepatvirtina gamybai. Per devynias savaites deformaciniai pjūviai buvo pagaminti – tai vidutinis jų gamybos laikas. O dabar čia nieko nepaspartinsi: yra technologija, kaip juos pakeisti, ir viskas. Deformaciniai pjūviai – tai temperatūrinės siūlės, tilto pradžia ir pabaiga. Tai yra vietos, kuriose tiltas jungiasi su prietilčiu. Jose tiltas žiemą vasarą juda, – aiškino V.Vancevičius. – Deformacinį pjūvį po pusę pakeisime, o po to – betonuosime. Betono stingimo taip pat nepaspartinsi. Kai užbetonuosime, reikės 4–5 paras laukti, kol sustings. Tai yra technologiniai dalykai. Mes negalime jų nesilaikyti."

Kelioms dienoms eismą leistume abiem juostomis, praleistume popiežių, o paskui kitą juostą uždarytume ir ten remontuotume.

Atvažiuoja truputį vėliau?

Pasiteiravus, kodėl kartais ir 9.30 val. ryto darbininkų dar nematyti ant tilto, rangovas atsakė: "Mes vilniečiai, gal truputį vėliau atvažiuojame. Be to, ir po tiltu vyksta darbai, ir viduje – reikia lįsti į tiltą. Pravažiuojantieji gi nemato, kas po tiltu ar tilte vyksta."

Pasak "Tiltuvos" vadovo, netiesa, kad pirmą tilto siūlių remonto dieną buvo pastatyti tik atitvarai eismui nukreipti į vieną juostą ir biotualetas. "Pirmą remonto dieną, rugpjūčio 27 d., po pietų buvo pradėta pjauti frezu ir išdaužytas asfaltas iki betono sluoksnio. Praėjusią savaitę vyko ardymo darbai, nes reikia kiaurai išmušti monolitą, armatūrą, kurių ten yra velniškai daug. Dabar šitoje dalyje pradedame siūlę montuoti: visą šią savaitę virinsim, statysim klojinius, kad penktadienį galėtume užbetonuot. Paskui viskas priklausys nuo techninės priežiūros. Jeigu ji leis po 2–3 parų toliau dirbti, sudėti izoliacines medžiagas, ruoštis asfaltavimui ir asfaltuoti, tai ir darysime. Jei neleis – savaitę lauksime, nes tūkstantinių baudų mokėti nenoriu. Juk dabar visus už kokybę trumpina", – sakė V.Vancevičius. – Man belieka atsiprašyti žmonių ir dirbti savo darbą, nes paspartinti darbų aš tikrai negaliu."

Pašnekovo žodžiais, jei deformacinės siūlės nebūtų pakeistos dabar, po metų kitų šiam tiltui grėstų tas pats, kas atsitiko su Kleboniškio tiltu – įgriūtų.

Pažeidimų anksčiau nepastebėjo

Kauniečiai prisimena, kad ši Č.Radzinausko tilto dalis buvo remontuota prieš keletą metų. Kodėl Č.Radzinausko tiltas vėl remontuojamas? Šalinamas anksčiau kelininkų padarytas brokas? "Nežinau, aš – ne ekspertas, – į šiuos klausimus atsakė V.Vancevičius. – Tilto šeimininkai yra LAKD, jie paskelbė konkursą, jie ir žino, kodėl. Dabar deformacinę siūlę pakeisim vienam tilto gale, per abi juostas, žinoma. Šiuo metu ją keičiame vienoje eismo juostoje, kad nereikėtų visiškai uždaryti transporto per tiltą. Paskui žiūrėsime, ar arčiau Akademijos esančiame tilto gale šiuos darbus taip pat atliksime. Čia tegu sprendžia LAKD."

Pasiteiravus, kodėl vėl prireikė taisyti santykinai neseniai remontuotą tiltą, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas tvirtino, kad tuo metu, kai buvo vykdomi tilto atnaujinimo darbai, deformaciniai pjūviai buvo geros būklės: "Todėl šis konstrukcinis elementas tąkart nekeistas. Po naujausio patikrinimo buvo nustatyti atsiradę deformacinių siūlių pažeidimai, dėl to ir vyksta dabartiniai rekonstrukcijos darbai."

S.Jansono teigimu, atliekamo tilto remonto darbų paspartinti neįmanoma: "Šiuo metu atliekamos rekonstrukcijos pobūdis – tilto deformacinių siūlių remontas – yra gan specifiškas. Atliekant tokius darbus, eismo per remontuojamą vietą leisti negalima, kol visiškai nebus baigti darbai. Dėl šios priežasties yra uždaroma po vieną eismo juostą: atliekami darbai vienoje pusėje, po to tą juostą atidarius yra uždaroma kita juosta ir ten toliau vykdomi darbai. Nedirbant juostos atidaryti taip pat negalima, nes yra išardomos deformacinės siūlės. Todėl paspartinti remonto šiuo atveju nėra galimybės."

Į pastabą dėl to, kad kamščiai ties tiltu dabar susidaro beveik kiaurą parą, o darbininkų ant tilto nematyti ir vėlyvą rytą, S.Jansonas atsakė, kad "Tiltuva" yra įsipareigojusi darbus atlikti pagal numatytus terminus, todėl darbų eigą planuoja patys. "Rangovo atstovas patikslino, kad įprastai dirbama nuo 8.30 iki 17–18 val. Kadangi eismo juosta nėra plati, o ir pats darbas technologiškai specifiškas, vienu metu darbo vietoje būna daugiausia keturi darbuotojai, kurie vėliau keičiasi", – sakė LAKD atstovas.

Popiežiui trumpam atidarys

Rugsėjo 23 d. Kaune lankysis popiežius Pranciškus, į jo aukosimas šv.Mišias Santakoje iš visos Lietuvos ketina atvykti apie 100 tūkst. žmonių. Tilto remontas tuo metu dar nebus pasibaigęs, tačiau popiežiaus vizito metu eismo trukdžių ties Č.Radzinausko tiltu neturėtų būti. "Iki rugsėjo 22 d. rangovas planuoja visiškai baigti remontuoti vieną tilto eismo juostą. Popiežiaus į Kauną vizito dieną naujai suremontuota juosta bus atidaryta, o senoji kol kas nebus uždaroma", – aiškino S.Jansonas.

"Kelioms dienoms eismą leistume abiem juostomis, praleistume popiežių, o paskui kitą juostą uždarytume ir ten remontuotume", – patikslino V.Vancevičius.

Tilto deformacinių pjūvių rekonstrukcijos darbai kainuos 208 tūkst. eurų. Visiškai baigti darbus planuojama iki lapkričio mėnesio, eismą abiem juostomis paleisti spalio pradžioje.


Komentaras

Vigintas Lukošius

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas

Miestas labiau tvarkosi, daugiau remontuojamų gatvių, todėl natūralu, kad susidaro automobilių spūstys. Neturėtume pamiršti ir to, kad rudenį eismas suintensyvėja. Po atostogų grįžo miesto gyventojai ir dar daugiau moksleivių, studentų iš kitų miestų. Eismo įvykiai piko metu dar labiau paaštrina situaciją. Policija stengiasi kuo greičiau atlikti savo darbą, tačiau tam tikrą laiką nepatogumai neišvengiami.

Dėl Savanorių prospekte vykstančių darbų piko metu susidaro spūstys aplinkinėse gatvėse, Taikos prospekte. Dėl darbų miesto centro gatvėse, kitos aplinkinės gatvės užsikemša.

Baigsis gatvių remonto darbai ir eismas mieste normalizuosis, vairuotojai pripras prie didesnių automobilių srautų. Nebus taip laisvai kaip kaime važinėti.

Dėl didelių eismo įvykių galiu pasakyti tai, kad ten, kur eismas lėtesnis, dažniau pasitaiko tik techninių įvykių. Didesnis greitis paprastai būna liūdnesnių ir didesnių įvykių kaltininkas. Paprastai didesnio greičio nebūna remontuojamose gatvėse.

Su eismo intensyvėjimu turime susitaikyti. Kiekviena šeima turi ne po vieną automobilį, tai nori nenori taip ir išeina, kad automobilių yra daug. Su tuo turime susitaikyti ir mokytis eismo kultūros bei pagarbos vieni kitiems keliuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Visgi

Visgi portretas
Gyvenimas priemiesčiuose turi savus pliusus ir minusus, tačiau priemiesčių gyventojai kažkodėl galvoja, jog visi kalti dėl visų jų negandų, tik ne jų pačių pasirinkimas gyventi laukuose.

spec metalas

spec metalas portretas
Čia iš kramtomos gumos?

Algirdas

Algirdas  portretas
Cia pasityciojimas is visu Galetu dirbti 3 pamainoms ir viska sutvarkyti greiciau savatgali Niekas nedirba
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių