Auksinių daržovių metai dar labiau patuštins pinigines

Daržoves mėgstantiems miestiečiams derėtų pradėti taupyti – prognozuojama, kad šiemet daržovės bus gerokai brangesnės. Augintojai perpus mažesnį derlių parduoda iki 50 proc. brangiau nei pernai, o pardavėjai jį pabrangina dar trečdaliu.

Perpus mažiau

Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė patvirtino – sausra savo darbą padarė. "Daržovių bus mažiau ir pasiūla savaime suprantama bus mažesnė. Tokių mažų kainų kaip pernai tikrai nebus. Praėjusiais metais buvo geras derlius. Be to, įtakos kainoms turėjo Rusijos embargas. Lietuvoje pernai dar buvo užsilikusių daržovių, kurios buvo nukreiptos į Rusijos rinką. Kai per naktį uždarė sieną ir dalis krovininių mašinų, pilnų daržovių, liko Lietuvoje, tai ir lėmė kainų kritimą", – aiškino Z.Cironkienė.

Augintojų vertinimu, pernai buvo rekordiškai žemos kainos, o šiemet bus vienos aukščiausių, tačiau tokių metų, tvirtinama, yra buvę ir anksčiau. Kauno r. Pagynės kaime ūkininkaujantis Algimantas Pėstininkas skaičiuoja, kad šiemetis derlius bus perpus, o gal net dar mažesnis nei pernai.

"Ankstyvų kopūstų galvutės dar šiokios tokios susuktos. Vėlyvieji kopūstai susuko galvas, bet ar jie užaugs – niekas nežino. Bulvės kiek užaugo, tai tiek jau užaugo, bulvienojai nudžiūvo, tačiau kasti neišeina, nes žemė luitais eina. Ankstyvesnės morkos dar šiek tiek užderėjo. Tačiau prekinės išvaizdos neturi – kampuoti, suvargę augalai. Vėlyvesnėms morkoms dar reikėtų augti, tačiau nežinau, kaip bus – spės ar nespės užaugti", – derlių vertino A.Pėstininkas.

Panašiai savo ūkio derlių apibūdino ir kitas Kauno r. ūkininkas Paulius Bačėnas. "Derliaus gero nebus. Kol kas tik burokėlius kasame atrankiniu būdu. Kitų daržovių net nekasame. Laukiame lietaus", – dėstė P.Bačėnas.

Išskirtiniai metai

Daržovių augintojai sako, kad juos žeidžia vertinimai, esą jie verkšlena. "Neverkšlename, o sakome kaip yra. Jei kas nori pamatyti, tai kviečiu atvažiuoti – įsitikins savo akimis. Vienodų metų nebūna. Panikos nekeliame, nes panikuosi ar ne – kitaip nebus. Drėgmės laukiame kiekvieną dieną, bet jos nėra", – ramiai dėstė A.Pėstininkas.

Vis dėlto ūkininkai šiuos metus vadina išskirtiniais. Tai kad mėnesį yra karšta ir sausa – ne jokia retenybė. Taip būna kone kasmet. Pasak daržovių augintojų, šiemet sausa nuo pavasario pradžios. Ūkininkai dėlioja tokias gamtos dovanas – žiemą sniego nebuvo visiškai, pavasarį žemė jau buvo sausa. Keletą kartų palynojo, tačiau žemės pakankamai nepaliejo. A.Pėstininkas atkreipė dėmesį į ežerus ir upes – senka, džiūsta. "Jei taip toliau, tai, ko gero, artėjame prie ekologinės katastrofos", – svarstė ūkininkas.

Daržovių augintojų asociacijos direktorė tvirtino, kad jei ūkyje daržovės augo nelaistomos, tai jos neturi prekinės išvaizdos. Tokios daržovės netinka nei prekybos centrams, nei eksportui. Prekinės išvaizdos neturinčias daržoves galima siūlyti tik perdirbėjams. Vis dėlto čia pat pridūrė, kad net laistomos daržovės augo tik tiek, kad palaikytų gyvybę.

Dega visa Europa

Kalbėdami apie daržovių kainas augintojai nė kiek nedvejodami dėstė, kad visiškai natūralu – jei derlius menkas, parduodama produkcija yra brangesnė.

"Tokie atveju, kai šiemetis derlius prastas, perpardavinėtojai juk atvežtų iš kitur ir pigesnio. Tačiau dega visa Europa, Lenkija išdegusi dar labiau nei Lietuva", – aiškino A.Pėstininkas. Daržovių augintojų asociacijos direktorė Z.Cironkienė pasakojo važinėjusi po Lenkijos regionus.

"Kaimyninėje Lenkijoje kai kuriuose regionuose sausra net didesnė nei Lietuvoje. Patys lenkai, kurie turi sutartis su prekybos centrais, jau zonduoja Lietuvoje – gal kuris nors augintojas galės pasidalyti daržovėmis. Mūsų ūkininkai nelabai leidžiasi į kalbas su lenkais, nes pirmiausia turi patys inventorizuoti daržoves ir įvertinti, ką jiems pavyko išauginti. Mūsų ūkininkai žino savo pardavimo apimtis. Tik spalį ar lapkritį galės įvertinti, ar turi ką nors eksportui, ar ne", – situaciją aiškino Z.Cironkienė.

Pasak direktorės, skaičiuojama, kad šiemet augintojas iš paprastai išauginamų 50 tonų gaus 20 tonų. Norint išauginti bent jau tas 20 tonų, jas reikėjo laistyti, taigi nors ir mažiau, tačiau tų išaugintų tonų savikaina natūralu, kad išaugo.

"Mes matome, kad turgaus prekiautojai uždirba antra tiek ir dar daugiau negu augintojas, daržovių kaina išauga vieną, o kartais net du kartus", – dėstė Z.Cironkienė.

Iškokite ūkininko

Beveik visuose Lietuvos regionuose situacija panaši – viskas išdegė, kas dar lyg ir žaliavo, tai be drėgmės jau nustojo augti. O daržovių augintojas, jei nenori bankrutuoti, tai turi kelti kainą. Augintojų pastebėjimu, dėl sausros pardavėjas nieko nekeičia, tačiau iš jo rankų daržovė būna dar brangesnė.

"Iš mūsų perka dar labai padoria kaina. Bulves perka po 15 ct už kg, morkas – 30, kopūstus – 15, burokėlius – 15 ct. Po to kilogramo kaina pasidaro trigubai didesnė", – šyptelėjo A.Pėstininkas.

Daržovių augintojų asociacijos statistika tokia, kad šiemet tik salotos buvo pigesnės nei pernai. Tačiau šių daržovių kainai ne lietus ir ne sausra turėjo įtakos. Tiesiog atsirado daugiau salotų augintojų, todėl tarp jų kilo didesnė konkurencija.

"Negalime prognozuoti pardavėjų kainų. Pas augintojus šiandien daržovės yra nuo 20 iki 50 proc. brangesnės. Kad būtų po kelis kartus nėra, tačiau turguje matome kitas kainas. Pardavėjas kaltę dėl kylančių kainų meta augintojams, tačiau taip nėra. Kainos yra skelbiamos viešai. Nurodytos augintojo kainos, supirkimo kainos, mažmeninės kainos turguje, ūkininkų mobiliuosiuose turgeliuose, kaimo parduotuvėse, didžiuosiuose tinkluose. Galima patiems įvertinti, kas kiek uždirba, ir matyti, kieno kokie apetitai. Augintojams yra skaudu, kad didžiausi kaltininkai dėl kylančių kainų dažniausiai lieka jie", – nesusipratimus mėgino paaiškinti Z.Cironkienė.

Ji priminė, kad net ir labai pabrangus daržovėms yra išeitis. Tereikia apsižvalgyti aplinkui, kur netoli yra ūkininkų. Pirkti tiesiai iš ūkininko visada pigiau.

Daržovių racione daugėja

Vaisių ir daržovių kainos didėja daugelyje ES šalių, tačiau skaičiuojama, kad jų suvartojama daugiau. Šiais metais ES šalyse žadamas 5 proc. mažesnis obuolių derlius nei pernai, tačiau tai vis vien yra net 7 proc. daugiau nei pastarųjų trejų metų vidurkis. Be to, atsižvelgiant į palankias klimato sąlygas vaisiams nokti, prognozuojama itin gera jų kokybė. Vaisių ir daržovių komiteto pirmininko Hanso van Eso teigimu, 2014 m. obuolių derlius buvo net 15 proc. didesnis nei 2013 m., o kriaušių tais pačiais metais išaugo 5 proc. daugiau.

Daugėja šviežių vaisių ir daržovių, išauginamų ES ir parduodamų joje. "Šiais metais didžiosios dalies ES šalių tendencijos rodo, kad vaisių vartojimas pastaraisiais metais didėja, tad augintojai, rinkai siūlantys vis daugiau vaisių, turi nuolat stebėti produktų kokybę, laikytis ES taisyklių ir kokybės reikalavimų", – naujausiomis vaisių tendencijomis dalijasi Pasaulinės obuolių ir kriaušių asociacijos prezidentas Danielis Sauvaitre.

Europos obuolių rinkoje gerokai pirmauja Lenkija, užauginanti beveik 4 mln. tonų obuolių, antroje vietoje – Italija su kiek daugiau nei 2 mln. tonų, o trečioje – Prancūzija, į Europos šalis eksportuojanti 1,5 mln. tonų obuolių kasmet. Lietuvoje obuolių derlius vidutiniškai siekia 37 tūkst. tonų. Kriaušių šiais metais daugiausia išaugino Italija – 723 tūkst. tonų ir Ispanija – 400 tūkst. tonų.

Lietuvoje vienam gyventojui per dieną tenka vos 60 g vaisių ir daržovių, o tai yra beveik septynis kartus mažiau, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija.