- Patricija Naujanytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 14 proc. žmonių visame pasaulyje turi vieną ar kitą negalią. Lietuvoje oficiali statistika skelbia, kad žmonių, turinčių negalią, yra 158 tūkst., o darbą iš jų turi tik 48 tūkst.
Aiškus signalas
"Europos komisija (EK) šalims kasmet teikia raportą, kuriame pristatoma kiekvienos šalies analizė ir rekomendacijos. Šiemet EK aiškiai pasiuntė Lietuvai signalą, kad yra didelių socialinės nelygybės problemų. Yra labai daug žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, tarp jų – ir negalią turintys žmonės", – teigia VDU profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Pašnekovas pabrėžia, kad taip yra būtent todėl, jog negalią turintys žmonės nedirba, o jei ir dirba – dažniausiai prastai apmokamus darbus.
Problemos nuo mokyklos
Savotiška atskirtis prasideda dar švietimo sistemoje, kai vaikai yra pradedami skirstyti, siunčiami į specialiąsias mokyklas. Socialinių mokslų daktaro teigimu, būdami atskirti nuo kitų bendraamžių, neįgalūs vaikai neįgyja bendravimo ir kitų įgūdžių. "Visuomenėje nuo seno yra susiformavęs stereotipas, kad negalią turintys žmonės negali, nemoka, nesupranta. Būdami atskirti nuo kitų, jie neįgyja tų pačių gebėjimų, kaip ir visi. Vėliau darbo rinkoje jų niekas nemato kaip potencialių darbuotojų", – pastebi pašnekovas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad pagal švietimo įstatymą, kiekviena šeima gali kreiptis į mokyklą dėl vaiko mokymosi, tačiau, jeigu pastaroji neturi tinkamų sąlygų, vaikas yra siunčiamas į specialiąją ugdymo įstaigą. Būtent dėl šios priežasties vaikai, turintys negalią, atsiduria specialiose mokyklose ir taip yra atskiriami nuo visų. Ypač intelekto ir psichosocialinę negalią turintys žmonės dažniausiai lieka šeimose. Kai tėvai pasensta ir nebepajėgia prižiūrėti savo vaikų, jie keliauja į globos centrus.
"Neįgaliųjų nedarbas ir skurdas užprogramuojami nuo pat mokyklos. Tai yra giluminė problema Lietuvoje. Žmonės, turintys negalią, nuo pat kūdikystės, vaikystės yra siunčiami kažkur kitur nuo kitų vaikų. Ten tikimasi juos labiau "koreguoti", tačiau tai neduoda naudos, nes negalios nedingsta. Valstybės pagalbos negalią turintiems vaikams ugdyti yra labai mažai", – teigia J.Ruškus.
J.Ruškus pastebi, kad neįgaliųjų atskirtis prasideda dar mokykloje, o vėliau juntama ir darbo rinkoje.
Gailestis – nuodas
Ratifikuodama Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, Lietuva įsipareigojo padėti jiems integruotis į visuomenę, taip pat į darbo rinką.
Jungtinių tautų eksperto teigimu, Lietuvoje turi būti sukurti mechanizmai, kurie padėtų neįgaliesiems įsilieti į darbo rinką ir dirbti su visais, o ne atskirai, tik neįgaliesiems skirtuose centruose.
"Lietuvoje yra dienos centrų neįgaliesiems, tačiau ką jie ten veikia? Šoka, dainuoja, piešia. Į neįgaliuosius žiūrima kaip į negalinčius dirbti. Esmė yra ta, kad Lietuva yra įsipareigojusi įdarbinti neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje", – pastebi pašnekovas.
Atvira darbo rinka vadinama ta, kai dirbama tarp visų žmonių, o ne atskirai. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia dienos centrus, kuriuose neįgalieji piešia ir dainuoja, o paskui piešiniai yra pardavinėjami kaip labdara. "Neįgaliųjų piešiniai, kuriais tarsi prašoma pašalpos, gailesčio, yra stigmatizuojantis dalykas. Tą darbelį nuperka ne todėl, kad jis būtų geras, o iš gailesčio. Gailestis yra nuodas patiems neįgaliesiems ir visuomenei", – atskleidžia profesorius.
Remia įmones
Mokslininko teigimu, socialinės įmonės – atgyvenęs ir neefektyvus modelis. Didžioji problema Lietuvoje ta, kad socialinėms įmonėms valstybė skiria 31 mln. eurų per metus, kad įdarbintų 8 tūkst. neįgaliųjų, o atviroje darbo rinkoje dirbantiems 40 tūkst. neįgaliųjų – vos 4 mln. eurų. "Socialinės įmonės suvalgo didžiąją dalį pinigų, skirtų neįgaliesiems įdarbinti. Neramu tai, kad ir toliau bus investuojama į socialines įmones, bet ne į įdarbinimo atviroje darbo rinkoje priemones.
Žinoma, yra gerų socialinių įmonių, kurios dirba atviros darbo rinkos sąlygomis, kuriose žmonės dirba įdomius ir gerus darbus su kitais. Tačiau yra tokių įmonių, kurios įdarbina neįgaliuosius tik dėl vaizdo, kad įmonė gautų subsidijas. Tokios įmonės taip pat turi papildomą kriterijų konkursams laimėti vien dėl to, kad ten įdarbinta neįgaliųjų, kurie realiai nelabai dirba ir yra nematomi", – apgailestauja pašnekovas.
Pasak jo, Lietuva skiria pinigus remti tam, kas iš tikrųjų nėra efektyvu.
"Mes gyvename pasaulyje, kur veikia įvairiausių įmonių, parduotuvių, restoranų, tačiau ten neįgaliųjų nėra. Darbdaviai ieško tokių neįgaliųjų, kurie būtų santykinai pajėgūs dirbti. Todėl socialinės įmonės ne tik įdarbina labai mažai žmonių, bet dažniausiai pasirūpina tais, kurie ir taip nesunkiai rastų darbą kitur. Manau, Socialinio darbo ir apsaugos ministerija ir ministras supranta šią problemą, todėl nori keisti socialinių įmonių įstatymą", – pabrėžia pašnekovas.
Visuomenėje nuo seno yra susiformavęs stereotipas, kad negalią turintys žmonės negali, nemoka, nesupranta.
Kritikuoja politikus
Kai kurie politikai teigia, kad Lietuvoje reikia įvesti kvotas, kad kiekviena įmonė privalėtų įdarbinti tam tikrą skaičių neįgaliųjų.
"Užsienyje tai neretai taikoma. Pirmasis siūlymas Lietuvoje, viešojo sektoriaus įstaigose įdarbinti 5 proc. neįgaliųjų nuo 50 žmonių. Tai būtų visiškai nereikšminga priemonė, nes 50 žmonių įmonėse yra santykinai mažai, vadinasi, vėl bus įdarbinti labiausiai pajėgūs. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 25 žmonių – 5 proc. Slovėnijoje privačiose įmonėse nuo 25 žmonių – 6 proc. Ir tai nelabai prisideda prie tinkamų darbo sąlygų sudarymo neįgaliesiems atviroje darbo rinkoje", – pastebi pašnekovas.
Neįgaliųjų teisių konvencijoje yra teigiama, kad, norint paspartinti neįgaliųjų įsitraukimą į visuomenę, galimos specialiosios priemonės.
"Šiuo atveju reikalinga pozityvi diskriminacija, kuri paspartintų suteikti paramą neįgaliesiems. Kvotos yra viena iš pozityvios diskriminacijos formų. Bet aš, būdamas neįgaliųjų teisių komitete, matau, kad kvotos neveikia, nes jos nepaspartina neįgaliųjų įtraukties į visuomenę ir į darbo rinką", – teigia pašnekovas.
Svarbiausia – parama žmogui
Neįgaliųjų integracijai į darbo rinką svarbiausia yra parama žmogui, o ne įmonei. Socialinių mokslų daktaro teigimu, geriausias sprendimo būdas, kad valstybės skiriami milijonai eurų, kurie tenka įmonei, būtų skiriami pritaikyti darbo vietai pagal žmogaus individualius poreikius. Parama būtų tokia, kokios reikia konkrečiam žmogui.
"Aš tikiuosi, kad socialinė darbo ir apsaugos ministerija sugebės pakeisti socialinių įmonių įstatymą, kuris numatytų individualią pagalbą žmogui ir įmonei. Kai yra tinkamai sudarytos ir individualiai pritaikytos darbo sąlygos, negalią turintys žmonės gali dirbti", – pabrėžia profesorius.
Reikia atlikti analizę, ko konkrečiam žmogui ir jo darbo vietai reikia, todėl svarbi valstybės pagalba. "Reikalingas žmogus, kuris padėtų tą procesą koordinuoti. Tai galėtų būti socialinis darbuotojas, kuris tam ir yra parengtas, kad sugebėtų įvertinti poreikius, padėti žmogui ir įmonei sukurti tinkamas darbo sąlygas", – teigia profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą18
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?14
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė15
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug13
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos99
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...