- Šarūnė Kutinskaitė-Būdavienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
-
Atkurtos Valstybės šimtmečio proga – žvilgsnis į Maironio butą
Ilgąjį šventinį savaitgalį miestiečiams duris atvėrė muziejininkai – visi norintys nemokamai galėjo dirstelėti į laisvės šauklio Maironio namus.
Sveikina kanklės
Senamiestyje, Rotušės aikštėje stovinčius rūmus, kuriuose įkurtas Maironio vardo muziejus, kunigas ir profesorius Jonas Mačiulis įsigijo 1909-aisiais, grįžęs iš Peterburgo į Kauną. Metus remontavęs, 1910-aisiais į juos įsikėlė ir įsikūrė aštuonių kambarių bute antrajame aukšte. Šalimais gi buvo nuomojami likusieji butai, kuriuose gyveno prezidentas Antanas Smetona ar garsus to meto operos dirigentas, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša. Pirmasis pastato aukštas buvo skirtas lietuviškoms kultūros organizacijom. Čia įsikūrė pirmoji Kaune lietuviška biblioteka-skaitykla, Dailiųjų amatų mokykla, Katalikių moterų draugija, žurnalo „Garnys“ redakcija, leidykla „Sakalas“.
„Taip, kaip dabar jus, kadaise kanklės sveikino visus Maironio svečius“, – į muzikinį instrumentą virš susirinkusiųjų galvų prieškambaryje dirstelėjo ekskursijos vedlė, muziejininkė Sandra Butkutė. Žymaus muzikos instrumentų meistro Jono Garalevičiaus pagamintos kanklės ir anuomet, ir šiandien prabilo ta pačia melodija – pagal poeto eiles „Lietuva brangi“ parašyta Juozo Naujalio daina.
Ant vienos iš prieškambario sienų – Žalgirio mūšio paveikslo kopija, kurią nutapė Juozas Ignatavičius. Šalia jos – iš Peterburgo atgabentas pasagos formos stalelis ir puošni baroko stiliaus vaza, su vizitinėmis kortelėmis. Pastarosios mena, kad čia lankėsi ir tuometis Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ir „Draugijos“ redaktorius, kunigas Aleksandras Dambrauskas, ir operos artistė Vincė Jonuškaitė.
„Viso suskaičiavome 665 vizitines korteles, nesikartojančių pavardžių jose – 200“, – patikslino S.Butkutė.
Mėgo pozuoti
Antrasis kambarys, kuriame stabtelėjome – darbo kabinetas, skirtas oficialiems susitikimams. Čia Maironis egzaminavo ir Kauno kunigų seminarijos studentus.
„Maironis buvo griežtas ir reiklus dėstytojas. Gerais pažymiais nesišvaistydavo“, – nepaisant to, pasak muziejininkės, studentų buvo mylimas ir gerbiamas. Tai esą liudija išlikusios dovanos ant rašomojo stalo: sidabrinis kryžius nuo Kauno seminaristų ir prašmatnus, medžioklės deivės Dianos figūra puoštas laikrodis, kurį padovanojo Peterburgo dvasinės akademijos studentai.
Art deco stiliumi pieštos sienos nukabintos paveikslais – jaunų, nežinomų ir jau pripažintų menininkų darbais.
„Maironis mėgo būti fotografuojamas ir portretuojamas, todėl šioje patalpoje matote net du jo portretus“, – ranka į pirmąjį, kuriame Maironiui 42-eji, mojo S.Butkutė. Antrasis tapytas likus metams iki dvasininko mirties – 1931-aisiais. Jis, pasak muziejininkės, Jonui Mačiuliui labai nepatiko, nes akyse nebuvo matyt ugnelės, kuria tryško ankstesni portretai.
Tame pat kambaryje – stalas-pultas, prie kurio Maironis rašydavo savo eiles ir kitas, perpus mažesnis, žalia medžiaga klotas stalelis, gebėjęs saugoti trumpalaikę kunigo aistrą kortoms.
Pedantė sesuo
Mažoji svetainė, į kurią netrukus žengėme paskui muziejininkę, įrengta prabangiu rokoko stiliumi. Su mėlynomis sienomis, auksuotais apvadais, baltų koklių krosnimi su Amūru centre, puošnia niša ir trijų dalių veidrodžiu. Pastarasis bene labiausiai piktino Kauno ponias. Kodėl?
„Turbūt pastebėjote, kad veidrodis gana aukštai iškeltas, todėl damos jame negalėjo matyti savo atvaizdo“, – šyptelėjo S.Butkutė ir iš vadinamojo raudonojo saliono pakvietė į kur kas mažesnę ir kuklesnę erdvę – sesers kambarį. Jame tik lova, siuvinėtas kilimas ant sienos ir medinė kraičio skrynia. Daugiau Marcelei Mačiulytei esą nieko nereikėjo.
„Marcelė atliko namų šeimininkės vaidmenį, rūpinosi namų tvarka, švara ir geru brolio vardu. Dar ji labai mėgo rankdarbius“, – pirštu į rankšluostį su M.M. inicialais iš tolo bedė ekskursijos vedlė. Tokiomis pat raidėmis puoštų rankšluosčių 8 kambarių Maironio bute suskaičiavome bent kelis.
Marcelės rankos prisilietė ir prie langus dengiančių užuolaidų, prie servetėlių ir Maironio patalų.
„Raidės K.J.M reiškia Kunigas Jonas Mačiulis, o skaičius „4“, po jais – patalynės komplekto numerį“, – apie dvasininko sesers pedantiškumą kalbėjo S. Butkutė.
Naudojosi telefonu
Įdomu tai, kad Maironio miegamasis buvo įspraustas tarp dviejų gana skirtingų erdvių – bibliotekos ir šeimos valgomojo. Todėl kai sesuo Marcelė virdavo kopūstų sriubą, duris apkamšydavo skudurais, kad tik šios kvapas nepasiektų miegančio brolio nosies.
„Maironis mėgo virtinius su mėlynių padažu, bulves su rūgpieniu, kiaušinius, bet negalėjo pakęsti kopūstų sriubos“, – nuo J.Mačiulio stalo į jo biblioteką perbėgo S.Butkutė.
Paskutinėje patalpoje suskaičiavome keturias medines knygų spintas. Tuo metu muziejininkai jose suskaičiavo 795 septyniomis kalbomis rašytas knygas. Maironis buvo poliglotas – mokėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, graikų, lotynų ir hebrajų kalbas.
„Ir vienas iš nedaugelio naudojosi laidiniu telefonu. Jei dabar norėtumėte jam paskambinti, turėtumėte rinkti numerį 1849. Miestų kodų tuo metu nebuvo, nes telefonais mažai kas naudojosi“, – arčiau stalo ir istorijos liudininko – juodo telefono, kuris anuomet buvo prabangos ženklas, palinko muziejininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę3
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių36
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...
-
Į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė: pasiūlys išskirtinių gaminių Velykoms8
Prieš pat gražiausią pavasario šventę – šv. Velykas – į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė „Kaunas FOOD“. Kovo 29–30 dienomis vyksiančioje mugėje bus galima apžiūrėti, par...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...