Ateities sprendimas: įrengtas naujas dujinis katilas

Modernus katilas

AB "Kauno energija" savo Petrašiūnų elektrinėje įrengė naują gamtinėmis dujomis arba skystuoju kuru kūrenamą 19,8 MW galios katilą. Šį katilą bendrovė įrengė reaguodama į griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus ir siekdama turėti papildomą galios rezervą.

Bendrovė jau atliko katilo bandymus ir gavo Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, tad pradėjo jo eksploataciją.

Renginyje dalyvavęs Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis paminėjo, kad ši "Kauno energijos" investicija atitinka miesto plėtros ir naujų vartotojų prijungimo perspektyvas.

Atidarymo šventėje miesto atstovai, naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu, katilą paleido nuotoliniu būdu. Katilas gali būti valdomas būtent per atstumą.

"Tai ženklas, kad technologijos keičiasi. Rezervinis energijos šaltinis yra reikalingas, tad lieka tik pasveikinti bendrovę su tokiu įvykiu – dar vienu atsinaujinimu", – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

"Bandome plėtoti kompleksišką požiūrį į visą elektrinės teritoriją. Čia turėsime visų kuro rūšių katilų, tad galėsime užtikrinti sklandų šilumos energijos tiekimą vartotojams", – atidarymo šventėje kalbėjo "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas.

Naujam dujiniam katilui reikia maždaug valandos, kad galėtų dirbti didžiausiu pajėgumu, o prireikus taip pat greitai išjungiamas. Galima palyginti: biokuro katilo pajėgumai pasiekiami per parą, o gesinimo procesas gali vykti ir dvi dienas – tai apsunkina galimybę lanksčiai reaguoti į staigius vartotojų šilumos poreikio pokyčius. Dujinis katilas padės greičiau reaguoti ir į kitų šaltinių gamybos sutrikimus bei padidins būtinąjį galios rezervą, turimą bendrovėje.

"Tai toks greitaeigis ir iš bet kur paleidžiamas katilas", – pridūrė "Kauno energijos" gamybos departamento direktorius Vaidas Šleivys.

Naujuoju įrenginiu bus galima pagaminti iki 160 tūkst. MWh šilumos per metus. Žiemos sezono metu katilu galima pagaminti iki 10 proc. viso tinklo šilumos poreikio, vasarą – iki 30 proc.

Leis sutaupyti

Katilas pasitarnaus ir mažinant bendrovės Kauno termofikacijos elektrinei mokamą galios rezervo mokestį, kuris, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, įskaičiuojamas į šilumos kainą. Sumažinus galios rezervo mokestį, mažės bendrovės palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Kartu tai bus dar viena prielaida mažėti šilumos kainai vartotojams.

"Papildoma rezervinė galia "Kauno energijai" kainuoja apie 2 mln. eurų. Kuo daugiau bendrovė turės nuosavos galios, tuo mažiau teks mokėti Kauno termofikacinei elektrinei", – aiškino G.Petrauskas.

"Kauno energijos" atstovai tikino, jog nepaisant to, kad pastaruoju metu gamtinių dujų vartojimas mažėja, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, svarbu turėti ir efektyvių dujinių šilumos gamybos šaltinių, kurie leistų lanksčiai reaguoti į įvairius kuro ar šilumos tiekimo sutrikimus, užtikrinti šilumos gamybos rezervą neturint pagrindinio savo šilumos gamybos šaltinio. Tai leis užtikrinti ir valstybės nustatytą tvarką, kad šilumos tiekėjai turi turėti iki 30 proc. maksimalios apkrovos šilumos gamybos galių rezervo, kuris būtų gaunamas iš dviejų skirtingų kuro rūšių.

"Į biokuro katilą sudėtinga integruoti technologijas, kad jis veiktų su dujomis ar skystuoju kuru, tačiau naujieji katilai yra pritaikyti dujoms, juose greitai gali būti panaudotas ir skystasis kuras. Tad tai atitinka rezervavimo nuostatas", – aiškino "Kauno energijos" valdybos pirmininkas Ramūnas Paškevičius.

Tai pirmas dujų katilas Kaune, atitinkantis ekologinius reikalavimus.

Naujausi standartai

Svarbiausia naujojo įrenginio ypatybė – jis atitinka naujus griežtesnius Europos parlamento ir tarybos direktyvos reikalavimus dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių. Tokie teršalų išmetimo kiekio apribojimo įsigalios nuo 2020 m.

"Tai pirmas dujų katilas Kaune, atitinkantis ekologinius reikalavimus, kuriuos būtina įgyvendinti per artimiausius metus", – sakė R.Paškevičius.

Investicija vykdyta žvelgiant į netolimą ateitį, nes senuosius, šiuo metu elektrinėje esančius katilus, bus galima naudoti tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Vėliau senieji katilai turės būti arba nebenaudojami, arba rekonstruojami taip, kad atitiktų leistinus taršos normatyvus.

Katilą pagamino ir įrengė Kaune veikianti įmonė "Enerstena". Įrengimo darbai Petrašiūnų elektrinės teritorijoje užtruko mažiau nei penkis mėnesius. Projekto vertė – 697 tūkst. eurų. Jis vykdytas AB "Kauno energija" lėšomis, nuosekliai vykdant Kauno miesto savivaldybės patvirtintą Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategiją.

Metų investicijos

Be naujojo dujinio katilo bendrovė "Kauno energija" investavo ir į kitus objektus. Taip siekiama sumažinti ne tik šilumos kainą vartotojams, bet ir sutaupyti.

"Šiai dienai mieste yra labai daug rekonstruota šilumos trasų. Buvo visas miestas perkastas, tad rekonstruotos ne tik gatvės, bet ir šilumos tinklai. "Kauno energija" naudojo ne tik savo, bet ir europines lėšas, tad tai leis ateityje sumažinti šilumos nuostolius. Tiek į šilumos tinklų atnaujinimą, tiek į rezervo turėjimą investicijų naudą pajus ir miestiečiai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos kainą, po šių metų kaina bus perskaičiuota ateinantiems trejiems metams, tad tikėtina, kad kaina sumažės iki 15 proc.", – sakė savivaldybės administracijos direktorius G.Petrauskas.

"Stengiamės maksimaliai panaudoti europinius pinigus tam, kad atnaujintume trasas ir taip sumažintume ne tik patiriamus šilumos praradimo nuostolius, bet ir avarijų tikimybę. Paraiškų kitiems metams dėl trasų atnaujinimo pateikėme virš 20 mln. eurų, tačiau dar neaišku, kiek paramos pavyks gauti, tačiau tikimės, kad bent pusę sumos pavyks panaudoti", – dėstė "Kauno energijos" valdybos pirmininkas R.Paškevičius.

Jis sakė, kad bendrovė investuoja ir kitose srityse. Šiuo metu analogiški dujiniai katilai yra statomi "Pergalės" katilinėje.

"Etapais keičiami seni dujiniai katilai, neatitinkantys reikalavimų. Tai leis užtikrinti galios poreikį kritiniais atvejais, kai neužtenka biokuro. Jo gali trūkti tiek dėl gamtinių sąlygų, tiek dėl technologinių problemų, kai kas nors sugenda. "Pergalės" katilinėje dujiniai katilai pradės veikti kitų metų pirmoje pusėje", – tolesnes investicijas pristatė R.Paškevičius.

Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius ir konkuruodama su nepriklausomais šilumos gamintojais, AB "Kauno energija" per pastaruosius penkerius metus beveik dvigubai sumažino savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Diegiant tokius įrenginius kaip naujieji Petrašiūnų elektrinės ar "Pergalės" katilinės katilai, šilumos kaina turėtų dar labiau sumažėti.