Artėjant Velykoms vieni ligoniai ieško kunigo, kiti – dvasinio asistento

Laukia kunigo vizito

„Prieš Velykas žmonės dažniau ieško kapelionų, taip pat manęs – dvasinės asistentės. Ligoniai nori, kad juos aplankytų kunigas, už juos pasimelstų, nori prieiti velykinės išpažinties, priimti Šv. Komuniją. Yra ir norinčiųjų tiesiog pasikalbėti ar pabūti kartu tyloje“, – pastebėjo Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė.

Dvasinę pagalbą čia teikia penki kapelionai, ligoninėje budintys skirtingomis savaitės dienomis, ir dvasinė asistentė. Dar du kapelionai sielovados darbą dirba klinikų filiale – Onkologijos ligoninėje Panemunėje.

Daugiau žmonių užsuka pasimelsti ir į Kauno klinikų Šv. Luko koplyčią, esančią Paslaugų centro pastate. Šv. Mišios čia aukojamos kasdien, išskyrus šeštadienį. Praėjusią savaitę Šv. Mišios buvo aukojamos ir klinikų filiale Panemunėje, taip pat Romainių tuberkuliozės ligoninėje.

Laikas: S. Adler-Mikulėnienė, kaip ir kiti Katalikų Bažnyčios atstovai, ragina nelaukti sunkiai sergančio artimojo paskutinių gyvenimo valandų – daug anksčiau pasirūpinti, kad jam būtų suteiktas Ligonių patepimas. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

„Stengiamės ir personalui, ir ligoniams suteikti pagalbą. Kartais žmonės, atvykę į ligoninę, būna priėję išpažinties savo parapijose, tačiau gulėdami ligoninėje nori priimti Šv. Komuniją. Ją gali dalinti ne tik kunigai, bet ir specialius kursus baigę pasauliečiai. Man taip pat kartais tenka tai atlikti“, – pasakojo Svetlana.

Baigusi specialius kursus, ji tapo ekstaordinarine Šv. Komunijos dalytoja – gavo vyskupo leidimą nešti Šv. Komuniją ligoniams parapijose arba gydymo įstaigose.

Ne rinkliavos rinkti

Dvasinė asistentė prisiminė praėjusios savaitės kapeliono vizitą klinikų padalinyje, Romainių tuberkuliozės ligoninėje: „Ten žmonės žinojo, kad ateis kunigas. Žmonės nori tiesiog kunigo aplankymo, jo palaiminimo, maldos. Jie labai džiaugiasi, kai kunigas užkalbina. Ligoniui kunigo aplankymas reiškia labai daug.“

Pašnekovė pastebėjo: žmonės kartais nori, kad kunigas ligoninėje juos aplankytų, bet drovisi ir neprašo jo pakviesti, sako neturintys pinigų aukai.

Ligoniai, pas kuriuos ateina kapelionas, neprivalo aukoti. Ligoninės yra įdarbinusios kapelionus tam, kad tai netaptų finansine našta ligoniams.

„Noriu pabrėžti: ligoniai, pas kuriuos ateina kapelionas, neprivalo aukoti. Klinikos, kaip ir kai kurios kitos ligoninės, yra įdarbinusios kapelionus tam, kad būtų rūpinamasi ligonių ir darbuotojų dvasiniais reikalais ir kad tai netaptų finansine našta ligoniams. Kapelionai neateina pas ligonius susirinkti rinkliavos. Kapelionai ateina pasimelsti, palaiminti, džiaugtis kartu su jumis. Jie ateina aplankyti – jiems reikia tik jūsų geros širdies“, – teigė S. Adler-Mikulėnienė.

Ji pastebėjo, kad kai kurie ligoniai bijo Ligonių patepimo sakramento.

„Kai pasiūlai jį priimti, žmonės sako: jei kunigas suteiks Ligonių patepimą, dar numirsiu, tegul kunigas mane tik palaimina, už mane pasimeldžia. Toks įsitikinimas, matyt, kilęs iš to, kad žmonės šį sakramentą vadina paskutiniu patepimu. Tačiau Bažnyčia jo niekada taip nevadino, nors, pagal Bažnyčios teikiamų sakramentų eiliškumą, jis priimamas paskiausiai. Visų pirma žmogus turi būti pakrikštytas, paskui prieiti išpažinties, priimti Šv. Komuniją, Sutvirtinimo sakramentą ir tik priėmęs Sutvirtinimo sakramentą, žmogus gali gauti Ligonių patepimą“, – dvasinė asistentė pabrėžė, kad minėtų sakramentų nepriėmusiam žmogui Ligonių patepimas neteikiamas. Jis gali būti tik palaimintas, už jį gali būti meldžiamasi.

Pakeliui: Šv. Komuniją Kauno klinikose dalina ir kapelionai, ir dvasinė asistentė. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ligonių patepimo galia

Pašnekovė užsiminė apie Ligonių patepimo galią.

„Nesąmoningam žmogui suteikiamas Ligonių patepimas išlaisvina jį nuo išpažinties. Jam atleidžiamos nuodėmės. Mūsų visuomenėje išpažintis yra tapusi nemaloniu, kankinančiu sakramentu. Kai kurie žmonės laukia Ligonių patepimo, kad išvengtų išpažinties. Vis dėlto paskutinių žmogaus gyvenimo valandų nereikėtų laukti. Aš pati šį patepimą esu priėmusi tris ar keturis kartus ir visus ligonius drąsinu: Dievo malonė yra jį gauti, kol žmogus dar sąmoningas, – teigė pašnekovė. – Juk Ligonių patepimo paskirtis yra sustiprinti žmogų. Šio sakramento maldoje prašoma, kad Dievas tą žmogų sustiprintų, nuramintų skausmus, padėtų sugrįžti prie darbų. O jeigu jis nepakils iš ligos patalo, iškeliaus amžinybėn – kad atleistų nuodėmes ir priimtų į savo rankas.“

Katalikų Bažnyčios atstovai pabrėžia, kad Ligonių patepimo sakramentas gali būti suteikiamas pakartotinai: prieš laukiančią operaciją, sunkiai sergant, pablogėjus būklei ar tiesiog žmogui, varginamam senatvės negalių. Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai jį gali priimti kas pusę metų. Patartina, kad Ligonių sakramentas būtų teikiamas dar žmogui esant sąmoningam, kad jis galėtų atlikti išpažintį ir priimti Šv. Komuniją.

„Moterys paprastai nedrįsta to paprašyti, bet Ligonių patepimas teikiamas ir persileidimo atveju“, – užsiminė S. Adler-Mikulėnienė.

Ji stengiasi tokioms moterims padėti sunkiu metu, jas paguosti. Kartais dvasinei asistentei tenka pasirūpinti persileidimų ir abortų vaikelių palaikais. Jei nepasiima tėvai, pusę metų jie saugojami ligoninėje, tam skirtame šaldiklyje. Paskui kremuojami ir urnose, klinikų koplyčioje, laukia tos valandos, kai bus palaidoti. Jau keletą metų Svetlana rūpinasi, kad pakeliui į šį pasaulį mirusių mažylių palaikams palaidoti Lietuvoje būtų skirta kapavietė.

Raseinių rajono savivaldybė Kauno arkivyskupijai skyrė tokią kapavietę Šiluvoje. Visos Kauno arkivyskupijos ligoninės ten laidos tuos negimusius vaikelius, kurių palaikų neatsiėmė tėvai. Šiuo metu derinamas kapavietės projektas. Kai jis bus parengtas, ieškosime lėšų, rinksime aukas jos įrengimui.

„Raseinių rajono savivaldybė Kauno arkivyskupijai skyrė tokią kapavietę Šiluvoje. Visos Kauno arkivyskupijos ligoninės ten laidos tuos negimusius vaikelius, kurių palaikų neatsiėmė tėvai. Šiuo metu derinamas kapavietės projektas. Kai jis bus parengtas, ieškosime lėšų, rinksime aukas jos įrengimui“, – planais pasidalino dvasinė asistentė.

Pasak jos, tokios kapavietės labai laukia šeimos, neturinčios šeimos kapų, kur galėtų palaidoti dar prieš gimstant mirusius mažylius.

„Kol urnos čia, yra tėvų, kurie užsako Šv. Mišias ir atvažiuoja prie jų pabūti, pasimelsti“, – pastebėjo S. Adler-Mikulėnienė.

Šv. Mišios Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje aukojamos darbo dienomis 14.30 val., sekmadieniais – 16 val. Tačiau Didįjį Ketvirtadienį ir Penktadienį, kaip ir kitur, taip ir čia, Šv. Mišios aukojamos nebus.

Laukimas: urnos su persileidimo vaikučių palaikais Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje laukia, kada Šiluvoje bus įrengta speciali kapavietė jiems palaidoti. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Viešai kol kas neaukoja

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Jūrininkų ligoninės kapelionas kunigas prof. Saulius Stumbra apgailestavo, kad dėl siaučiančių virusų šio filialo Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčioje viešos Šv. Mišios vis dar neaukojamos.

„Priešpandeminiu laikotarpiu, kai ligoninės koplytėlėje būdavo viešai aukojamos Šv. Mišios, prieš Šv. Velykas būdavo daugiau išpažinčių, daugiau žmonių priimdavo Šv. Komuniją. Pandemija baigėsi, tačiau įvairūs virusai plinta toliau – ligoniams likęs tik asmeninis kontaktas su kunigu teikiant sakramentus. Ligonių poreikis priešvelykiniu laikotarpiu išpažinčiai, Šv. Mišioms išauga. Bandome visa tai šiek tiek atgaivinti, nes dvasinė dimensija, dvasinis gydymas yra toks pat svarbus kaip ir kūno gydymas“, – sakė kunigas.

Išimties tvarka viešos Šv. Mišios ligoninės koplytėlėje bus aukojamos rytoj, Didįjį Trečiadienį.

„Manau, sulauksime daug žmonių. Juk sunkiai sergantieji ir Šv. Velykoms neišvažiuos į namus – prieiti išpažinties ir priimti Šv. Komuniją jie greičiausiai norės čia, ligoninėje“, – pastebėjo S. Stumbra.

Kunigas pabrėžė: nors Šv. Mišios neaukojamos viešai, užeiti pasimelsti į koplytėlę ligoninės darbuotojai ir pacientai gali bet kuriuo paros metu.

Jau dešimt metų S. Stumbra yra etatinis Jūrininkų ligoninės darbuotojas: „Kapeliono uždavinys ligoninėje yra rūpintis ne tik pacientais – visų pirma aš rūpinuosi kolektyvu. Esu, sakykime, kolektyvo dvasininkas. Ligoninės darbuotojai žino, kad turi savo dvasininką ir kreipiasi su prašymais jiems patarnauti. Be abejo, lankau ligonius. Kartais per savaitę jų aplankau 20, o kartais – nei vieno. Būna skaudžių valandų, kai žmogui artėjant link gyvenimo ir mirties slenksčio artimieji nepasirūpina, kad žmogui būtų suteiktas Ligonių patepimo sakramentas. Būna visko. Juk tai – gyvenimas.“

Kartais suteikti Ligonių patepimą ir pasimelsti už mirštantįjį kapelioną pakviečia ligoninės personalas. „Tačiau visada prašome, kad nesąmoningam žmogui teikiant Ligonių patepimą dalyvautų ir ligonio artimieji ,nes jei pats ligonis negali išreikšti sutikimo, kad jam būtų suteikti sakramentai, būtent artimieji kalba jo vardu“, – teigė kunigas.

Justinos Lasauskaitės nuotr. 

S. Stumbra vylėsi, kad pasibaigus šiam šaltajam sezonui Jūrininkų ligoninėje Šv. Mišios bus aukojamos tokia pačia tvarka kaip iki pandemijos – ketvirtadieniais 19 val.

„Dabar, kai ligonių judėjimas apribotas, dažniausiai Šv. Mišios aukojamos privačiai, kartais tik vienam žmogui. Laukiam sprendimo, kai bus visiškai atnaujintos veiklos, ligoniai galės laisvai migruoti, ateiti ar atvažiuoti pas mus ir iš kitų ligoninės skyrių, padalinių“, – vylėsi kapelionas.