Ar prie Vilniaus ir Kauno iškils monstrai?

Seimas jau nuo rugsėjo gali uždrausti arčiau nei 20 km nuo gyvenviečių statyti šiukšlių deginimo įmonę. Ar tai užkirs kelią statyti "Fortum" – "Lietuvos energijos" taršos monstrą?

Įsiklausė į rinkėjų prašymą

Baigiantis pavasario sesijai, Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą. Ja "valstiečių" frakcijai priklausantys parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Povilas Urbšys ir Naglis Puteikis bei konservatorius Algis Strelčiūnas siūlo šiukšlių deginimo įmones leisti statyti ne arčiau kai 20 km nuo gyvenamųjų vietovių.

"Iniciatyva keisti įstatymą kilo dar praėjusioje Seimo kadencijoje. Į mus kreipėsi nemažai žmonių, nuogąstaujančių dėl šiukšlių deginimo gamyklų statybos greta Vilniaus ir Kauno. Tačiau tuomet projektas taip ir nepasiekė svarstymo stadijos. Manau, žmonių baimė yra pagrįsta. Nors teigiama, kad kogeneracinėse elektrinėse bus sumontuota šiuolaikinė technika, leidžianti iki minimumo sumažinti taršą, žinome, kad pažadai neretai ir lieka pažadais. Tiesa, galima svarstyti, ar 20 kilometrų atstumas yra toks, koks būtų būtinas, ar jis gali būti ir mažesnis. Vis dėlto akivaizdu, kad greta gyvenviečių įsikursiančios įmonės nebus ekologiškos, jos terš aplinką", – "Kauno dienai" sakė viena  projekto iniciatorių, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R.Baškienė.

"Kauno diena" rašė, kad kogeneracinio monstro sumanytojai kauniečius bando migdyti pažadais, neva jiems šiluma per metus atpigs apie 3 mln. eurų. Tačiau nepasako, kas rašoma planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje. Už tariamai pigesnę šilumą kauniečiai mokės kvėpuodami papildomai užterštu oru, nes įmonė per metus į aplinką išmes apie 611 t teršalų arba maždaug po dvi tonas kasdien.

R.Baškienės teigimu, šiuo metu po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas energetinę vertę turinčias komunalines atliekas deginančių įrenginių statybai įstatyme nenustatyti jokie konkretūs aplinkosaugos reikalavimai, o apsiribojama tik bendro pobūdžio frazėmis. Visus aplinkosaugos reikalavimus pavesta nustatyti vykdomosios valdžios institucijoms.

Manau, žmonių baimė yra pagrįsta. Nors teigiama, kad kogeneracinėse elektrinėse bus sumontuota šiuolaikinė technika, leidžianti iki minimumo sumažinti taršą, žinome, kad pažadai neretai ir lieka pažadais.

"Tačiau, kaip rodo praktika, tai savaime neužtikrina tarptautinių aplinkosaugos reikalavimų laikymosi planuojant ir statant tokius objektus. Todėl kyla poreikis tiesiogiai įstatyme nustatyti saugų minimalų jų nutolimo nuo gyvenamųjų vietovių atstumą", – teigė R.Baškienė.

Turėtų peržiūrėti Vyriausybė

Pasak R.Baškienės, įstatymo pakeitimais norima užkirsti kelią ir ateityje planuojamoms statyti mažesnėms šiukšlių deginimo įmonėms. Paklausta, kaip bus su Kauno ir Vilniaus įmonėmis, kurių statybai yra pritarusi Vyriausybė – įstatymas atgaline data neveikia, politikė sakė mananti, kad tokiu atveju jų statybą turėtų būti peržiūrėta. Mat nė viena jų dar nepradėta statyti: "Seimo rudens sesija ne už kalnų, manau, įstatymo pataisos turėtų būti priimamos viename iš artimiausių posėdžių."

"Seimas aiškiai išreikštų valią, o Vyriausybės ir savivaldybių institucijos turėtų mažiau vargo vykdydamos svarstymo su visuomene procedūras, būtų mažiau ginčų, būtų daugiau aiškumo. Atstumas yra turbūt geriausias biurokratizmo stabdymas, geriausias piliečių interesų gynimas, geriausias galimų korumpuotų situacijų saugiklis ir pats paprasčiausias būdas mažinti atliekų deginimą", – teigia N.Puteikis. Atmesdamas oponentų priekaištus, kad panašios įmonės Europoje veikia net didžiuosiuose miestuose, politikas replikuoja, kad "daug kas Europoje veikia gerai, tačiau mes dar nesame visiškai integravęsi į Europą, pas mus ne viskas veikia gerai".

Seimo narė Virginija Vingrienė pripažįsta, kad dėl nutolusių atliekų deginimo gamyklų atsirastų šilumos nuostolių, tačiau konstatuoja, kad Briuselis iš Lietuvos reikalauja mažinti degintinų atliekų kiekį – Europos Komisija net nesutiko finansuoti Kauno kogeneracinės elektrinės projekto.

"Gal reikėtų nustatyti ne atstumus, bet maksimalią ribą, kokį atliekų kiekį būtų galima deginti. Nes kol kas neatsakome, koks degintinas atliekų kiekis būtų po 2030 m. Trys kogeneracinės elektrinės būtų perteklinės, tad mums gal tikrai reikėtų nustatyti maksimalų kiekį, kad nebūtų trys tokios elektrinės", – teigia parlamentarė.

Dienraštis jau rašė, kad paklausus aplinkos ministro Kęstučio Navicko, ar Lietuvoje pakaks degintinų atliekų trims kogeneracinėms elektrinėms, jis, kaip ir V.Vingrienė, suabejojo: "Kai bus įgyvendinta žiedinė ekonomika, tai yra bus perdirbama iki 65 proc. komunalinių atliekų, kogeneracinėms elektrinėms atliekų trūks."

Ministro įžvalgas papildo ir parlamentaras Linas Balsys: "Lietuvai prikišama, kad perteklinis perinvestavimas į atliekų deginimą neleis šaliai vykdyti žiedinės ekonomikos tikslų, o tai yra visų pirma atliekų perdirbimas. Taigi visas pastangas ir investicijas reikėtų nukreipti čia, o ne į deginimą."

Įtakingas patarėjas

Klausimas: Seimui priėmus pataisas, ar Vyriausybė peržiūrės savo šiandienę poziciją dėl kogeneracių elektrinių?

Pretekstas manyti, kad Vyriausybė gali negirdomis nuleisti Seimo priimtas įstatymo pataisas, yra aplinkybė, kad premjero Sauliaus Skvernelio patarėju energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais dirba Tomas Gerasimavičius. Šiais klausimais jis patarinėjo ir premjerui Algirdui Butkevičiui. Kaip dienraščiui yra pripažinęs A.Butkevičius, būtent šis valdininkas rodė didelę iniciatyvą statyti kogeneracines elektrines.

Tačiau yra ir gana rimta alternatyva nusverti tokią galimą Vyriausybės poziciją. Liaudyje sakoma, kad žodis – ne žvirblis. Taigi tokiu atveju vertėtų prisiminti dabartinio premjero, o prieš metus – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašo lyderio pažadus rinkėjams:

"Mes nesakome, kad atliekų deginimo gamyklos yra nereikalingos – nors tai ir nėra geriausia atliekų tvarkymo forma. Mes sakome, jog pagrindinis prioritetas – žmonių saugumas ir sveikata, todėl tokie objektai negali būti statomi prie pat gyvenamųjų zonų. Šiandienos teisės aktai tai leidžia, todėl minėtos pataisos ir yra reikalingos. Tokie atsakingi sprendimai turi būti visapusiškai apsvarstyti, būtina išsiaiškinti visus galimus padarinius prioritetu laikant viešąjį interesą."

Taigi klausimas dėl kogeneracinių elektrinių atviras, tik šiek tiek kitoks: ar premjeras prisimins savo rinkiminius pažadus?

Šluostosi kojas?

Kaip "Kauno dienai" sakė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, kogeneracinių elektrinių statybos iniciatoriams ir projektų vykdytojams greičiausiai kils keletas rimtų problemų.

"Jei Seimas priims Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, pakeitimas būtų, švelniai tariant, keistas ir pasauliniu mastu unikalus. Ne tik dėl to, kad Lietuvoje paprasčiausiai nėra vietos, nutolusios daugiau nei 20 km nuo gyvenamosios vietovės, bet dar ir dėl to, kad jei tai ir būtų įmanoma, tas atstumas tik padidintų statybos, infrastruktūros įrengimo sąnaudas, padidintų šilumos nuostolius tiekiant šiose gamyklose pagamintą šilumą iki artimiausių šilumos vartotojų ir iš esmės nepagerintų aplinkosaugos situacijos.

Šis įstatymas būtų tiesiog Seimo narių, jaučiančių, kad į juos "šluostomasi kojas" ir negalinčių nulemti Vyriausybės sprendimų, savotiškas atsakas tai pačiai Vyriausybei bei verslui. Mat Seimo politikai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, energetikus, prašydami detalesnės informacijos apie planuojamas statyti kogeneracines elektrines – pateikti tikslius skaičiavimus, o ne hipotezes. Politikai jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Atvirkščiai, Vyriausybė ėmė forsuoti kogeneracinių elektrinių statybos planus", – M.Nagevičiaus manymu, ginčas dėl Kauno bei Vilniaus kogeneracinių elektrinių gali persikelti ir į teismus.

Antra vertus, pašnekovas pastebi, jog atviru ir aktualiu klausimu lieka ir svarstymai, ar pastatytoms atliekų deginimo įmonėms užteks deginamų atliekų. "Jau praeitais metais po mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklų susidariusių degintinų atliekų kiekis buvo mažesnis, nei visų 2020 m. veiksiančių atliekų deginimo įmonių deginimo pajėgumai. Iki šiol "Lietuvos energija" aiškindavo, kad jei pritrūks degintinų atliekų Lietuvoje, bus deginamas sukauptas iki deginimo įmonių atidarymo kietas atgautas kuras (KAK). Šį kiekį į degintinų atliekų kiekius ateityje įskaičiavo savo raštuose ir Aplinkos ministerija. Tačiau kita ranka aplinkos ministras leido KAK palaidoti sąvartyne. Taigi akivaizdu, kad jis ateityje nebus deginamas", – pastebi M.Nagevičius.

Ruošiami du scenarijai

Pasak M.Nagevičiaus, šiandien viešojoje erdvėje pastebimos diskusijos, netolimoje ateityje kogeneracinėse elektrinėse bus deginama ne tik tai, kas netinka antriniam perdirbimui, bet viskas, kas šiandien išvežama į šiukšlynus – nerūšiuotos atliekos.

"Pastačius Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įmones, bus atsisakyta MBA gamyklų eksloatacijos, kuriose rūšiuojant šiukšles degintinų atliekų kiekis sumažėja daugiau nei dvigubai. Viešojoje erdvėje sėkmingai formuojama nuomonė, kad MBA gamyklos yra blogis, jų statymas buvo klaida, eksploatacija neracionali, o sutartys su jų operatoriais sudarytos neskaidriai", – vieną iš kogeneracinių elektrinių ateities veikimo scenarijų įžvelgia pašnekovas, akcentuodamas, jog tada aplinkos tarša padidėtų kelis kartus.

Jei kartais šis scenarijus nepavyktų, yra paruoštas B scenarijus – pakeisti medienos perdirbimo, baldų gamybos metu susidarančių medienos atliekų reglamentavimą, traktuojant jas kaip atliekas, o ne kaip kurą, kuris šiuo metu yra deginamas tų pačių medienos perdirbimo ir baldų pramonės įmonių katilinėse arba parduodamas biokuro katilinėms kaip kuras.

"Kalbama čia ne apie užterštas lakais ir kitomis cheminėmis medžiagomis atliekas, kurios ir dabar laikomos atliekomis ir kurių deginti įprastose katilinėse ir dabar neleidžiama, bet apie tas neužterštas medienos atliekas, kurios dabar laikomos biokuru. Taip popieriuje iš karto susidarytų keli šimtai tūkstančių tonų papildomų degintinų pramoninių atliekų ir kol pramonė nesurastų būdų, kaip šias atliekas perdirbti, išvengiant išlaidų už jų deginimą, deginimui atliekų kelerius metus pakaktų" – prognozuoja M.Nagevičius.

O tai reiškia viena – Kaunui ir aplinkiniams regionams didės mokestis už šiukšlių surinkimą.

Liūdnas scenarijus

M.Nagevičius sako esąs nustebęs, kodėl kogeneracinių elektrinių šalininkai kalba tik apie mažesnius mokesčius gyventojams už šilumą, tačiau slepia apie galimą tokių įmonių nuostolingumą. Mat įmonės operatorius gauna pajamų iš trijų šaltinių: elektros pardavimo, šilumos pardavimo ir pajamų už atliekų deginimą ("vartų mokesčio"). Šių pajamų turi užtekti elektrinės eksploatavimo sąnaudoms padengti, investicinėms sąnaudoms bei pelnui užtikrinti.

"Didžiausia problema čia iškils Kauno atliekų deginimo įmonei. Pirma – ši įmonė, kitaip nei Vilniaus, negavo ES paramos. Taigi, jos investicinės sąnaudos, kurias reikės dengti pajamomis, yra gerokai didesnės. Antra, Kaune šilumą teks parduoti už itin mažą kainą, nes Kauno šilumos ūkyje, kitaip nei Vilniuje, teks konkuruoti su šilumos gamintojais, šilumą gaminančiais iš biokuro – mažais kintamomis sąnaudomis. Be to, Kaune nuo praėjusių metų rudens dar veikia ir dvi naujos nedidelės biokuro kogeneracinės elektrinės. Viena jų – "Foksita" birželį galutinai laimėjo teismo procesą prieš Energetikos inspekciją, kaišiojusią pagalius įmonei, siekdama neduoti jai galimybės parduoti elektrą už aukštą tarifą, kuris jai buvo užtikrintas laimėjus aukcioną tokioms biomasės elektrinėms. Situacija labai įdomi: nedidelės biokuro kogeneracinės elektrinės ateityje padengs savo kuro sąnaudas, pajamas gaudamos vien iš elektros pardavimo, taigi joms bus pelningiau šilumą atidavinėti nemokamai, nei nedirbti. Su tokiais konkurentais teks grumtis būsimai Kauno atliekų deginimo įmonei. Pusę metų, nešildymo sezono metu, dvi nedidelės privačios biokuro kogeneracinės elektrinės faktiškai užtikrins visą Kauno šilumos poreikį. Vadinasi, pusę metų Kauno atliekų deginimo įmonė pajamų už šilumą negaus iš viso, o likusią pusę – gaus nedideles pajamas. Taigi atliekų deginimo įmonės operatoriui, norint padengti savo išlaidas, reikės padidinti pajamas iš elektros ir "vartų mokesčio". Pajamų iš elektros pardavimo Kaune bus nedaug, nes čia elektra parduodama už rinkos kainą. Taigi vienintelis būdas dirbti pelningai – didinti "vartų mokestį". O tai reiškia viena – Kaunui ir aplinkiniams regionams didės mokestis už šiukšlių surinkimą", – tokią liūdną ateitį M.Nagevičius prognozuoja ir galimai būsimai kogeneracinei elektrinei, ir kauniečiams.


Šiame straipsnyje: Fortumatliekų deginimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vatnikai shudulik ir kt

Vatnikai shudulik ir kt portretas
Jau 20m technologija svedijoje naudojama siuksles deginant tiekti karsta vandeni, kas labiau myli gamta nei skandinavai? O kas rusisku duju suinteresuotas lietuvoj kad daugiau sukurentu, ponas bebre, taip taip tau rasau, taip kad skatinti o nestabdyti tokius projektus reikia, nes kitaip siukslese ir gyvensim

TT

TT portretas
Lai nejuokina su tais 3 milijonais nes isdalinus ta suma visiems vartotojms tai katino asaros,o smarve turesim kvepuoti visi.

Prastums

Prastums portretas
Ir paprasti žmones ir Europos komisija agitavo prieš Kauno elektrine ,bet kaip visi žinom kur dideli pinigai tai tokie projektai buldozeriu prastumiami!
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių