- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį pasibaigė nuo savaitgalio trukęs triukšmingas Užgavėnių šventimas. Be Kanapinio ir Lašininio tradiciškai šventėje dalyvavo ir kiti personažai – „žydai“ ir „čigonai“. Vienur jie išsiskyrė tik išvaizda, o štai šeštadienį Rumšiškėse surengtose Užgavėnese „žydas“ nešėsi ir lagaminą su užrašu: „Parduodu blusas ir utėles arba keičiu į nekilnojamą turtą“.
Ar toks etninių grupių vaizdavimas yra vis dar priimtinas modernioje valstybėje, kurioje tarpusavio santykius bandome grįsti pagarba? Portalas kauno.diena.lt paklausė žmogaus teisių specialisto.
Anot Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės, žmogaus teisių portalo manoteisės.lt redaktorės Jūratės Juškaitės, Užgavėnės yra neabejotinai svarbi ir linksma šventė, pranašaujanti pavasarį, tačiau, kad ji tokia išliktų, neigiami charakteriai turėtų būti pasirenkami pagal „nuopelnus“, o ne priklausymo etninei grupei pagrindu.
„Čigonai ir žydai yra neabejotinai neigiami Užgavėnių kontekste. Etnologai sako, kad šie veikėjai nebūtinai simbolizuoja konkrečias tautybes, o labiau svetimumą, iš nepažįstamo krašto atvykusį žmogų. Tačiau net ir pasirinkus tokį aiškinimą, atsiduriame keistoje situacijoje: žmones, kurie kartu su mumis gyvena nuo Vytauto laikų, laikome svetimumo, „kito“, t. y. ne mūsų simboliu. Įvertinus kontekstą, kad maždaug tuo pačiu metu į Lietuvą atvyko ir kitos grupės, pavyzdžiui, karaimai, tačiau jiems „svetimumo“ etiketė neklijuojama, galima manyti, kad toks žydų vaizdavimas Užgavėnių metu labiau sietinas su Lietuvoje paplitusiais stereotipais apie žydus ir antisemitizmu apskritai“, – sakė J.Juškaitė.
Anot jos, tai patvirtina ir kasmetinės šios šventės šventimo tradicijos: žydai vaizduojami ilgomis, riestomis nosimis, simbolizuojančiomis paplitusį nepagrįstą įsitikinimą apie šios grupės godumą. „Neretai šventėse pasitaiko užuominų apie nekilnojamąjį turtą – lyg žydų prašymas atkurti nuosavybę į jų turėtus pastatus prieš Holokaustą būtų išskirtinis, niekuo nepagrįstas, lyg lietuviams tokia restitucija nebūtų buvusi įvykdyta“, – stebėjosi specialistė.
Dar vienas dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, – kaip augančius jaunus romus ar žydus veikia tokie vaizdiniai.
„Įsivaizduokite, jei jūsų vaikai augtų šalyje, kurioje tautybė, kuriai jie priklauso, tampa neigiamu personažu, ir kaip jūsų vaikas būtų priimamas mokykloje, kieme, darželyje ir t.t? Juk jei suaugusieji teigiamai žiūri į neigiamą, patyčiomis ir stereotipais kvepiantį kitų žmonių vaizdavimą, kodėl vaikai turėtų elgtis kitaip? Tokia suaugusiųjų pozicija „žalią šviesą“ patyčioms uždega ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet ir bendrai skatina tokią kultūrą“, – pastebėjo J.Juškaitė.
Pasak jos, naujos Užgavėnių tradicijos, eliminuojančios šiuos personažus, galėtų padidinti mūsų socialinį jautrumą ir tarpusavio supratimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...