- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 1985-ųjų gyvuojanti Europos kultūros sostinės idėja vėl gręžiasi į Lietuvą. Pelnyti šį statusą 2022 metams pretenduoja ir Kaunas. Pokalbis apie ambicingus užmojus tapti Senojo žemyno kultūros centru – su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto vadove dr. Virginija Vitkiene.
– Kokia Europos kultūros sostinės statuso reikšmė miestui? Ar Kaunui pelnius šį vardą, išties visi aplink taptume kultūringesni?
– Europos kultūros sostinės statusą Europos Komisija suteikia kiekvienai ES šaliai kas dvylika metų. 2009-aisiais buvo Vilnius, o šiemet vėl vyksta konkursas tarp Lietuvos miestų, pretenduojančių tapti Europos kultūros sostine 2022 metais. Šiame kontekste kultūra suprantama labai plačiai – nuo mūsų elgesio gatvėje, bendravimo vieni su kitais, pagarbos šalia esantiems kitų tautų žmonėms ir puoselėjamos atminties iki bendruomeninių veiklų, aukštosios kultūros, meno renginių. Sporto, laisvalaikio renginiai ir net įvairios maisto bei kitos šventės – visa tai irgi yra kultūra, kuri mus supa.
Tokių įvairių veiklų suintensyvėjimas iš tiesų padidina ir kultūringumo lygį. Tai užtikrina turizmo suaktyvėjimą ir nuolatinį visos Europos dėmesį miestui. Jei iki šiol Kaunas Europoje menkai pažįstamas ir daug kas nežino, kurioje šalyje toks miestas yra, tai įgyvendinus šią kultūrinę programą Kaunas tikrai atsiras europiečių mentaliniame žemėlapyje. Projekto rezultatus, poveikį miestui įmanoma, bet nelengva prognozuoti, o tuo labiau išmatuoti pinigais.
– Regis, 2022-ieji dar toli, bet jums – pats darbymetis rengiant projektą. Kokioje stadijoje šiandien yra Kauno siekis pelnyti Europos kultūros sostinės vardą?
– Su intelektualine komanda jau esame parengę pagrindinę projekto kryptį, pavadinimą visai programai – „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. Contemporary Capital). Analizavome miesto socialinę sanklodą, istorinius momentus, kuriais didžiuojamės ir tuos, kuriuos pamiršome. Šiuo metu intensyviai komunikuojame su visomis kultūros institucijomis ir asmenimis, norinčiais ir galinčiais prisidėti rengiant šią programą.
Paraiškai pateikti liko vos keli mėnesiai. Nors 2022 metai, atrodo, dar toli, bet jau dabar programos privalo turėti tikslius pavadinimus, vadovus, jos turi būti aktualios tiek Kauno ir Lietuvos žmonėms, tiek ir visai Europai, kad sudomintų kultūros turistus ir jie norėtų čia atvykti.
– Kaip vertinate konkurenciją ir Kauno šansus pelnyti Europos kultūros sostinės statusą?
– Paskutinėmis dienomis vis daugiau miestų paskelbia rengiantys paraiškas. Žinau, kad tai daro Klaipėda, Jonava, Anykščiai, Plungė, Panevėžys. Galbūt prisijungs dar vienas kitas miestas. Vertinimas vyksta tikrai ne pagal miesto dydį, tad visiems pretendentams sąlygos vienodos. Paraiškas vertins buvusioms Europos kultūros sostinių programoms vadovavę ar su jomis dirbę profesionalai, kultūros ekspertai. Jiems svarbiausia, kaip miestas sugeba save įvertinti ir ko ketina pasiekti organizuojant įvairius renginius, ar turi gerą strategiją ir ateities viziją – ne tik 2022 metams, bet ir kaip miestas pasikeis po šio projekto. Taigi visi miestai konkurentai, manyčiau, yra lygiaverčiai.
– Kuo tarp kitų šalies miestų gali išsiskirti Kaunas?
– Visų pirma, Kaune ir Kauno rajone, su kuriuo drauge mes teikiame paraišką, veikia labai stiprios kultūros institucijos. Visiems gerai žinoma, kad tarptautinių festivalių tankumas čia yra netgi didesnis negu Vilniuje. Kaune gausu nacionalinių institucijų, savivaldybės turi savo biudžetinių teatrų bei muziejų, ypač stiprus nevyriausybinių organizacijų tinklas, kurios taip pat prisideda prie miesto gyvenimo. Tokie tarptautiškai pripažinti renginiai kaip „Kaunas Photo“, „Kauno bienalė“, „Kaunas Jazz“, gatvės meno festivalis „Nykoka“ yra rengiami nevyriausybinių organizacijų.
Kaune taip pat yra labai stiprūs universitetai, kasmet parengiantys per tūkstantį kūrybinių industrijų specialistų. Tai yra jaunų žmonių potencialas, kurį norime išnaudoti skatindami jaunimą likti mieste ir kurti šitą programą kartu. Viską sudėjus, akivaizdu, kad esame tikrai pajėgūs nešti šį projektą ant savo pečių.
– Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti siekiant Kaunui tapti Europos kultūros sostine?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos zoologijos sodo direktorius: sodai atstatomi tik turint pinigų
Kaunas visą laiką garsėjo zoologijos sodu, tačiau jau ne pirmus metus kalbama apie apverktiną sodo būklę. Kaip sako jo direktorius Aurimas Didžiokas, tam, kad galima būtų padaryti taip, jog zoologijos sode būtų malonu vaikščioti, visų pirm...
-
Kaunietė varžysis dėl pergalės konkurso „Tarptautiniai jaunimo debatai“ šalies finale
Lietuvos moksleiviai susitiks vieninteliame Vidurio ir Rytų Europoje vokiečių kalba vykstančiame debatų konkurse ir kovos dėl pergalės šalies finale. ...
-
Kauno rajonas tiesia tiltus su Gorio apskritimi
Patirtis integruojantis į ES ir NATO, galimybė surengti bendras moksleivių stovyklas, verslo kontaktai, kultūriniai mainai – tai temos, kurios pirmadienį buvo aptarinėjamos Kauno rajono savivaldybės ir Gorio apskrities (Gruzija) vadovų susitikime...
-
Būsto nuomos lengvatas gaunantiems kauniečiams – svarbus priminimas1
Asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti, kasmet privalo laiku deklaruoti savo turtą ir pajamas. Antraip jie bus išbraukti iš šios lengvatos gavėjų sąrašo. Kauniečiai ir visos šalie...
-
Kauno meras apie Laisvės alėjos rekonstrukciją: dabar svarbiausia – kokybė ir greitis16
Keturios Laisvės alėjos atkarpos bus rekonstruotos per tiek laiko, kiek užtruko pernai užbaigtas pirmasis etapas. Kitą savaitę prasidedantys darbai užtruks ne ilgiau nei 2 metus, o statybininkai vienu metu tvarkys dvi atkarpas. ...
-
Kaunietis klausia – mes atsakome: kas daroma Pilies žiede?15
Kaunietis Sergejus susidomėjo, kas bus daroma Jonavos gatvėje esančioje žiedinėje sankryžoje. Vyras užfiksavo šioje vietoje nugremžtą žolę. Paaiškėjo, kad čia greitai atsiras dar vienas „Kauno akcentas“. ...
-
Karščiausia nekilnojamojo turto rinkos vieta Lietuvoje – Kauno rajonas7
Karščiausia nekilnojamojo turto rinkos vieta Lietuvoje, pasak ekspertų, yra Kauno rajonas. ...
-
Kaune bus A. Ramanausko-Vanago skveras9
Kaune, prie paminklo partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, turėtų būti ir jo vardo skveras. ...
-
Garliavoje atsiras nauji šaligatviai14
Garliavos gyventojai Vytauto gatvėje jau savaitę gali matyti šalia kelio dirbančius žmones ir techniką. Čia prasidėjo šaligatvių rekonstrukcijos ir įrengimo darbai. ...
-
Savivaldybės pasirašys susitarimą dėl slidinėjimo trasų Kleboniškyje10
Kauno miesto ir rajono savivaldybės žada pasirašyti susitarimą dėl siekio Kleboniškio miške įrengti slidinėjimo trasą. ...