Ar Kaunas pasiruošęs pavojui?

Kauno pasiruošimas

Rusijos ir Baltarusijos puolamosios pratybos „Zapad“ ties Lietuvos siena vyks rugsėjo 14-20 dienomis. Specialistai tikina, kad jų metu mūsų šalis gali sulaukti įvairių provokacijų, todėl tiek Lietuva, tiek NATO sąjungininkai turi būti tinkamai pasiruošę.

Savaitės pradžioje Kauno miesto savivaldybės atstovai susirinko pasitarti, kas būtų daroma Kaune, jei Rusija vis dėlto nuspręstų panaudoti karinius veiksmus. Susitikime dalyvavo Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, administracijos direktorius Gintaras Petrauskas, Civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus ir Lietuvos šaulių sąjungos Kauno skyriaus atstovai.

Civilinės saugos skyriaus vedėjas tikino, kad Kaunas specialiai pratyboms nesiruošė, tačiau įvairios specialiosios tarnybos nuolat bendradarbiauja tarpusavyje bei rengia pratybas, todėl kilus ekstremaliai situacijai dėl gamtos stichijų ar karinių veiksmų, visi žinotų, kaip padėti žmonėms.

„Panikos tikrai nereikia, nes tiek kariuomenė, tiek civilinės saugos padaliniai bei specialiosios paskirties organizacijos yra pasiruošusios. Bendra jų sąveika yra ne kartą patikrinta teorinėse ir praktinėse pratybose. Žinoma, tokiu mastu mieste nėra repetuoti karinio įsiveržimo scenarijai, tačiau daug kartų pratybos pravestos likviduojant numanomo potvynio, sprogimo ar cheminio užterštumo pavojų. Tad karinės provokacijos atveju bus elgiamasi tokiu pat principu, kaip ir gamtos stichijos padarinių atveju, kuomet tarnybos sukeliamos ant kojų ir prasideda žmonių evakuacija“, – aiškino G.Jankus.

Jo teigimu, jeigu reikėtų evakuoti Kauno miesto gyventojus, yra patvirtinti žmonių surinkimo punktai. Jei būtų karinė provokacija, visus veiksmus koordinuotų kariuomenės paskirti karo komendantai ir civilinės institucijos vykdytų nurodymus.

„Tuomet reikėtų sklandžiai organizuoti gyventojų evakuaciją, jų aprūpinimą maistu bei transportu. Mūsų pareiga – viską užtikrinti ir stichinių nelaimių metu, todėl veiksmai mažai kuo skiriasi. Yra socialinių organizacijų, kurios tokiose situacijose padėtų išgabenti vienišus senolius bei neįgalius žmones, tad manau, kad Kaunas tikrai pasiruošęs ir, jei kiltų grėsmė gyventojams, tikrai jais būtų pasirūpinta“, – akcentavo G.Jankus.

Nori bendradarbiauti

Kauno vicemeras S.Kairys tikino, kad tiek savivaldybė, tiek Šaulių sąjunga yra tos institucijos, kurios yra civilinės gynybos dalis, todėl reikia glaudžiau bendradarbiauti.

„Tai reikalinga, kad atėjus „X“ dienai  visi žinotų, ką reikia daryti. Pokalbio metu pastebėjome, kad tarp mūsų ir šaulių trūksta tam tikrų bendrų principų, kaip reikėtų situaciją koordinuoti, todėl nutarėme, kad į savivaldybės situacijų valdymo komisiją galėtų būti įtraukti ir šauliai“, – kalbėjo mero pavaduotojas.

Anot S.Kairio, buvo sutarta kartu dalyvauti įvairiose visuomenei rengiamose paskaitose ir labiau plėtoti bendrą komunikaciją. Jis tikino, kad reikia aptarti visus galimus scenarijus tam, kad pavojaus atveju nekiltų klausimų, kas ir kaip turi padėti gyventojams.

„Analizuojami Ukrainos pavyzdžiai, kai viešosios institucijos buvo nepasiruošusios. Viskas gali prasidėti nuo nekalto protesto, o baigtis tuo, kad, pavyzdžiui, valdžios institucijoje atsiranda neaiškūs žmonės ir daro intervencinius dalykus. Nereikia galvoti, kad tai, kas vyksta už mūsų sienų, negali vykti pas mus. Artėjančių pratybų „Zapad“ fone bendradarbiavimo klausimus norisi garsiau gvildenti“, – nuomonę išsakė vicemeras.

Nereikia galvoti, kad tai, kas vyksta už mūsų sienų, negali vykti pas mus.

Kaip turėtų elgtis kauniečiai?

Civilinės saugos skyriaus vedėjas G.Jankus priminė, kad tiek karinių provokacijų, tiek gamtos stichijų  pavojaus metu mieste visu garsumu įsijungtų pavojaus sirenos. Kaune yra sumontuota 80 pavojaus sirenų, todėl garsus aliarmas girdimas visame mieste. Išgirdus pavojaus sirenų kaukimą, reikėtų įsijungti radijo imtuvus ir sekti tolimesnę informaciją.

„Dabar pranešimai siunčiami ir į mobiliuosius telefonus, todėl gyventojai tikrai gerai informuojami apie gresiantį pavojų. Ekstremalios situacijos metu reikia sekti oficialius pranešimus apie evakuacijos vietas, vykdyti nurodymus ir patarimus. Visais pavojaus atvejais eiga būna ta pati. Prisijungia policija, savanoriai, šauliai, kurie tikrai gali padėti žmonėms ir juos evakuoti“, –akcentavo specialistas.