Ar gimnazistams rūpi pabėgėliai?

Tai „Erasmus + KA2“ mokyklų strateginių partnerysčių projektas „Refugees Matter: from Challenges to Opportunities“, kurį finansuoja ES.

Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje vyko visą darbo savaitę vainikavęs baigiamasis renginys. Erasmus+ projekto dalyviai iš Italijos, Ispanijos, Olandijos, Turkijos bei Kauno Jėzuitų gimnazijos mokytojai, vyresnių klasių mokiniai diskutavo pabėgėlių tema ir drąsiai reiškė savo nuomones apie vis didėjantį nepakantumą pabėgėliams, radikalus ir perdėtą nacionalistinį požiūrį į jų problemas, kritikavo kai kurių šalių poziciją, nukreiptą prieš pabėgėlių integraciją.

Šį projektą inicijavo ir vykdo Kauno jėzuitų gimnazijos anglų kalbos mokytojos Loreta Čižinauskienė ir Vitalija Miškinienė. Projektu siekiama keisti aplinkinių požiūrį į pabėgėlius, skatinti žmonių toleranciją, kovoti prieš ksenofobiškas nuotaikas, plintančias visuomenėje. Projektas dar nesibaigė, jis tęsis dvejus metus: bus kuriami dokumentiniai filmai, rengiamos fotografijų parodos, organizuojamos savanorystės pabėgėlių centruose, Europos Parlamento simuliacijos, vyks debatai.

Projekte dalyvaujantys mokiniai iš Italijos, Ispanijos, Olandijos, Turkijos bei Kauno Jėzuitų gimnazijos turėjo galimybę pristatyti, kokia pabėgėlių situacija yra kiekvienoje iš šių šalių. Visus labai sukrėtė turkų delegacijos iš Gaziantepo pranešimas, atskleidęs pabėgėlių problemos mąstą bei žmonių, atsidūrusių tokioje situacijoje, bejėgiškumą. Vienas turkų mokyklai atstovavęs berniukas, neseniai Turkijoje su tėvais įsikūręs siras, pasakojo, kaip eidamas mieste nuolat mato būrius alkanų žmonių, renkančių maisto likučius iš šiukšliadėžių ar sąvartynų. Šiuo metu Turkijoje yra 25 pabėgėlių stovyklos, kuriose glaudžiasi apie 3 mln. nuo karo bėgančių žmonių iš Sirijos.

Vienas iš didžiausių sunkumų, su kuo susiduria pabėgėliai, yra vietinės kalbos nemokėjimas. Olandai šią problemą bando spręsti kurdami tokias iniciatyvas kaip „Language Buddy“ (kalbos draugužis), kai savanoriui, užsiregistravusiam programoje, priskiriamas taip vadinamas draugas, kurį savanoris moko kalbos bei supažindina su savo krašto tradicijomis.

Projekto dalyviams pranešimą skaičiusi mokslininkė tyrėja Hanna Siarova aptarė iššūkius, susijusius su pabėgėlių integracija Europoje, daugiausiai dėmesio skirdama švietimui. Ji pasidalijo savo patirtimi dirbant „EU Policy network on migrant education“ srityje. Pranešimus stebėjo Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Čepulėnienė.

Projekto savaitės metu surengta simuliacija siekiant, kad vaikai patys galėtų patirti ir įsivaizduoti, ką reiškia būti pabėgėliu. Dalyviai buvo suskirstyti į grupes, jiems bus priskirtos kitos tapatybės, sukurtos remiantis tikromis pabėgėlių istorijomis iš Sirijos, Ukrainos, Afganistano, Etiopijos, Bangladešo. Gimnazistai turėjo pabandyti įsiregistruoti su nesuprantama kalba parašytais dokumentais, sukurtos situacijos, kai reikėjo patiems pasirūpinti geriamu vandeniu, apsigyventi ankštoje palapinėje, išgyventi iš labai skurdaus raciono, gydyti žaizdas neturint reikiamų medikamentų.

Projekto dalyviai taip pat lankėsi Genocido aukų muziejuje Vilniuje. Jiems ekskursiją vedė ir savo autentiškais išgyvenimais pasidalijo Jūratė Terleckaitė, kurios dėdė yra Antanas Terleckas, vienas aktyviausių sovietmečio disidentų. Po ekskursijos mokiniai jautėsi sukrėsti. Olandų mokytoja prisipažino pirmą kartą išgirdusi apie lietuvių tautos naikinimą sovietmečiu. Italų mokytoja neslėpė ašarų tardama: „Koks nesuprantamai žiaurus gali būti žmogus“.