Apylankų kūrimo burtininkai

Idealių Kauno gatvių, nepriekaištingų viadukų ir tiltų nori visi miestiečiai. Tačiau, kai to siekiant uždaromas eismas ar kuri nors miesto arterija ir pasiūloma apvažiavimo schema, kauniečiai paplūsta kritika ir nepasitenkinimu. Kam ji turėtų būti skirta? Kas tie žmonės, pasiūlantys važiuotiems ir pėstiems kauniečiams apylankas? Apie tai – pokalbis su Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėju Pauliumi Keru.

– Kaip atsiranda apylankų schemos ir kas jas kuria?

– Jeigu yra uždaromas kelias ar kažkokia kelio atkarpa, rangovas turi pateikti apylankos schemą. Ta schema turi būti suderinta su Kelių policija ir Transporto ir eismo organizavimo skyriumi. Priklausomai nuo to kiek svarbus tas objektas ir kiek įtakos gali turėti ta atkarpa, kiek vienu atveju apylankų rengimo darbas yra skirtingas. Būna skaičiuojami automobilių srautai, prognozuojama kur gali būti nukreipimai, kokios yra alternatyvios trasos yra  svarstoma derinant su kelių policija ir derinant su Transporto skyriaus specialistais. Atskirais atvejais yra pasitelkiami ir išoriniai specialistai.

– Kokie išoriniai specialistai?

– Kiekvienu atveju skirtingi. Jei daromi eismo saugumo auditai arba apylankų projektas tai gali būti ir Kelių tyrimų institutas ir dar kokie nors kiti specialistai. Tai labiausiai priklauso nuo situacijos. Apylankų schemas yra daręs ir "Kauno planas", nes jie taip pat turi transporto specialistus. Vienais atvejais galima tik konsultuotis su jais, o kitais jie gali būti samdomi visam darbui atlikti.

– Tai nėra vieno atsakingo žmogaus, kuris, tarkime, planuojant uždaryti rekonstrukcijai Savanorių pr. įkalnę, išsitiesė Kauno gatvių planą ant stalo ir numatė, kuriomis gatvėmis bus siūloma eismo dalyviams apvažiuoti rekonstruojamą vietą?

– Negali vienas žmogus atsisėsti ir suplanuoti, nes jis privalo derinti su eilės institucijų specialistais. Derinama ne tik su policija ir transporto skyriumi, o taip pat ir su Miesto tvarkymo skyriumi. Apylankai turi pritarti visi labiausiai susidursiantys su rūpesčiais uždarius atitinkamą gatvės atkarpą.

– Tai rangovas būna priverstas apibėgti visas institucija ir susirinkti palaiminimus?

– Dažniausiai apylankos planas pateikiamas Saugaus eismo komisijai. Komisijos posėdyje dalyvauja visų reikiamų pritarti pateiktai schemai institucijų specialistai. Tuomet ir stvarstoma, diskutuojama. Į posėdį būna pakviesti ir jau minėti išoriniai specialistai. Kai po diskusijų niekam nebekyla klausimų ir niekas nebeturi pastabų, ta schema paliekama derinimui.

– Šiandien Kaune uždarytos dvi svarbios miesto gatvės – Savanorių pr. ir K.Petrausko g. Ar sudėtinga buvo parengti apylankų planus šitom abiem situacijom?

– Žinoma, kad nebuvo lengva. Juk uždarytos dvi miestui labai svarbios arterijos ir apylankų planas buvo pakankamai sudėtingas.

– Tačiau vertinant eismo dalyvių važiavimo ypatumus situacija buvo pakankamai sudėtinga ypač pirmąją Savanorių pr. uždarymo dieną. Ar tai normalu?

– Pirmąją dieną buvo sudėtinga, tačiau jau kitą dieną buvo geriau. Vis dėl to kai kurie vairuotojai vis dar bandė rinktis įprastus maršrutus. Tačiau važiuojant į miesto centrą ir renkantis A.Mackevičiaus g., iš kurios sukama į kairę, kitą dieną po uždarymo nebuvo jokių spūsčių. Kiti rinkosi Žemaičių g. įkalnę prie kurios buvo susidariusi gana nemaža eilė. Kiekvieną kartą uždarius eismą tam tikroje atkarpoje reikia tam tikro laiko, kad tie srautai pasiskirstytų tolygiai visomis galimomis trasomis.

– Ar tai reiškia, kad viliamasi vietinių gyventojų gatvelių žinojimu ir tuo, kad jie pasirinks dar kitas trasas nei pasiūlyta oficiali apylanka?

– Ne. Aš labiau norėčiau pabrėžti, kad net ir iš anksto informavus žmones apie tai, kad bus uždaroma gatvė, kol jie patys neatvažiuoja iki ženklais apribotos eismo vietos, labai didelė dalis vairuotojų vis tiek važiuoja įprastu maršrutu. Kodėl pirmąją dieną po Savanorių pr. uždarymo buvo spūstys? Todėl, kad didelė dalis vairuotojų privažiavę prie ženklais atitvertos vietos apsisukinėjo ir važiavo atgal. Netgi ir kitą dieną buvo tokių, kurie mėgino prašokti ženklus dairydamiesi yra ar nėra policijos pareigūnai. Tai štai tokie vairuotojai įneša labai daug sumaišties. Taip, kauniečiai vairuotoji žino daug kelių kaip aplenkti tam tikras spūstis. Netgi toks pavyzdys, kad uždarius Savanorių pr. vairuotojams buvo pasiūlyta A.Mackevičiaus g. ir Aleksoto kryptimi ir Centro, nes buvo perreguliuoti Gimnazijos ir šv.Gertrūdos g. šviesoforo sankryža ir važiuojantiems į centrą padarytas patrauklus posūkis į kairę, tačiau vairuotojai mieliau rinkosi Žemaičių įkalnę, nors ten ir neuždarius eismo būdavo didesni automobilių srautai. Taip jau yra, kad vieną dieną vairuotojai pabando vieną maršrutą, kitą dieną kitą ir kuris jiems pasirodo greitesnis, patrauklesnis tą ir renkasi.

– Kokiu būdu apskaičiuojami tie srautai, patrauklumai, patogumai ir kiti visaverčiui eismui būtini dalykai?

– Viskas paprasta – srautai yra skaičiuojami, o po to prognozuojama.

– Kaip skaičiuojami?

– Pikiniu laiku stovi žmogus ir skaičiuoja pravažiuojančius automobilius. Tai pigiausias variantas. Pirkti įrangą ir skaičiuoti visos paros matavimus yra ženklai brangiau. Renkantis prieinamą variantą, žmonės paskaičiuoja automobilių srautus tam tikromis kryptimis. Pagal tai kuria kryptimi toliau automobiliai važiuoja prognozuojama kurią apylanką mieliau rinktųsi vairuotojai ir koks galėtų būti laidumas. Uždarius magistralines gatves nėra galimybės suteikti absoliučiai lygiavertį sprendimą, kad nebūtų jokių nepatogumų. Tačiau bandoma ieškoti maksimaliai visiems priimtiną.

– Kaip vertinate paskutinių apylankų pasiūlytus sprendimus?

– Tie srautai šį kartą dar šiek tiek blaškosi, tačiau manau, kad šį kartą apylankų sprendimai ganėtinai teisingi. Tam tikri nepatogumai bus, tačiau ypatingai didelių ir nepatogių spūsčių tikiuosi nebus.