Apskųstas sprendimas nediskutuoti Seime dėl įvykių Garliavoje

Seimo nariai Gintaras Songaila bei Rytas Kupčinskas prašo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukiant diskusiją dėl įvykių Garliavoje.

Parlamentarai įsitikinę, kad diskusija praėjusią savaitę turėjo būti surengta privaloma tvarka, nes ją inicijavo daugiau kaip dešimtadalis Seimo narių.

G.Songaila ir R.Kupčinkas remiasi Seimo statuto straipsniu, kuriame numatyta, kad daugiau kaip dešimtadalio visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos.

Būtent 22 Seimo nariai prašė į kovo 29 dienos darbotvarkę įrašyti 30 minučių diskusiją „Dėl brutalaus elgesio su vaiku kovo 23 d. Garliavoje ir dėl giluminės krizės Lietuvos teisėsaugoje“. Šis klausimas į darbotvarkę buvo įrašytas, bet ją tvirtinant socialdemokratų siūlymu išbrauktas. Už išbraukimą balsavo dauguma posėdžio dalyvių.

„Taigi, Seimui tvirtinant darbotvarkę, Seimo diskusija į ją privalomai nebuvo įtraukta, nors tokią pareigą nustato aukščiau minėtas Seimo statuto straipsnis. Mes manome, kad tokiu būdu - privalomai neįtraukiant klausimo (diskusijos) į Seimo dienos darbotvarkę - buvo pažeistos Seimo narių teisės“, - rašoma kreipimęsi į Etikos ir procedūrų komisiją.

Jos prašoma pateikti motyvuotą išaiškinimą, ar Seimas savo balsavimu gali privalomai neįtraukti į darbotvarkę klausimo (diskusijos dėl ypač svarbios problemos), jei Seimo rašytinį reikalavimą pasirašė daugiau kaip dešimtadalis visų Seimo narių.

„Atkreipiame komisijos dėmesį į tą faktą, kad Seimo dienos darbotvarkės projektas virsta Seimo dienos darbotvarke tik po to, kai Seimas ją patvirtina. Todėl bet kokie paaiškinimai, kad Seimo narių rašytinis reikalavimas esą buvo patenkintas, įtraukiant diskusijos klausimą į darbotvarkės projektą, neatitinka Statuto reikalavimų“, - tvirtino G.Songaila ir R.Kupčinskas.

Jie inicijavo diskusiją Seime dėl kovo 23 dieną Kauno rajone, Garliavoje, įvykusio nesėkmingo teismo sprendimo vykdymo, kai mažametės mergaitė turėjo būti paimta iš globėjos Neringos Venckienės ir perduota motinai Laimutei Stankūnaitei. Tuomet kilus susistumdymui, mažametė nukentėjo.

Apie tai, kaip Seimas atsisakė diskutuoti dėl įvykių Garliavoje, galite skaityti čia.


Šiame straipsnyje: KedysVenckienėStankūnaitė

NAUJAUSI KOMENTARAI

vidmantas

vidmantas portretas
Daugeliui seimūnų žmonės rūpi tik prieš pat rinkimus. Manau, kad liaudis galiausiai supras kas yra kas ir komunistų, visokių salamakinų, butkevičių, vėsaičių, olekų ir į juos panašių tikrai daugiau nebebus.

visi

visi portretas
reikia paruosti sarasus uz ka nebalsuoti kad zmones visi zinotu ir nepamirstu kaip jie balsuoja taip mes

reikia komsijos išvados

reikia komsijos išvados portretas
"G.Songaila ir K.Uoka remiasi Seimo statuto straipsniu, kuriame numatyta, kad daugiau kaip dešimtadalio visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos". Jei tokia nuostata Seimo statute yra - reiškia buvo rimtas Seimo statuto pažeidimas, ir tie Seimo nariai, kurie balsavo prieš privalomas diskusijas Seimo plenariniame posėdyje, pažeidė teisės aktus, bet tą turi patvirtinti Procedūrų ir etikos komisija.
VISI KOMENTARAI 86

Galerijos

Daugiau straipsnių