Apkandžiotų žmonių – daugiau, pasiutligės atvejų – mažiau

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, kad daugėja žmonių, nukentėjusių nuo gyvūnų, tačiau gamtinių pasiutligės židinių yra labai mažai.

Praėjusiais metais Kauno apskrityje nukentėję nuo įvairių gyvūnų į medikus kreipėsi 1 437 asmenys, iš jų 69 proc. buvo paskirti pokontaktiniai skiepijimai nuo pasiutligės. Šiemet sausio-gegužės mėnesiais jau užregistruoti 579 nukentėjusieji nuo gyvūnų, kai per praėjusių metų tą patį laikotarpį jų buvo 7 proc. mažiau.

Pastebima, kad nuo gyvūnų nukentėjusių žmonių skaičius šiemet ir toliau sparčiai auga. Tuo tarpu gamtinių pasiutligės židinių – mažėja.

Kaip skelbia Kauno visuomenės sveikatos centras, 2011 metais Kauno apskrityje nebuvo nei vieno gamtinio pasiutligės židinio (2010 m. buvo du – Kauno mieste ir Raseinių rajone). Per praėjusius metus Lietuvoje nustatyta 14 pasiutligės atvejų, kai 2010 metais – net 33. Daugiausia pasiutligės židinių registruojama Lietuvos rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija (Ignalina, Varėna, Švenčionys, Šalčininkai). Iš 14 minėtų atvejų, 12 nustatyti laukiniams gyvūnams.

Anot specialistų, dažniausiai nukentėjusieji realios galimybės užsikrėsti pasiutligės virusu neturi, nes daugelį apkandžioja ar apdrasko augintiniai, kurie turi būti kasmet skiepijami nuo pasiutligės ir į gamtą nebūna išvedami. Dažniausiai tai dekoratyviniai gyvūnai, laikomi narveliuose ar terariumuose – šinšilos, šeškai, degu ir kiti. Itin reti atvejai – nukentėjusieji nuo paukščių.

Daugiausia žmonių nukenčia nuo šunų – jie sudaro beveik 80 proc. visų atvejų, nors, pavyzdžiui, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės nurodo, kad visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai ir juos privaloma kasmet skiepyti nuo pasiutligės.

2006 metais Lietuvoje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, visoje šalies teritorijoje iš lėktuvų šiemet buvo išmėtyti jaukai su vakcina. Specialistų teigimu, vakcinacijos dėka ši pavojinga liga gana sparčiai traukiasi iš mūsų šalies.

Jeigu apkandžiojo gyvūnas, specialistai pataria:

išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinybę;

tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją nuplauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu;

neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.