Antrasis turas: Kaune balsuoja mažiau rinkėjų

Trečiadienio rytą prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. Kauniečiai šį kartą ne tokie aktyvūs – iki 15 val. savo valią pareiškė 510 miestiečių.

„Palyginti su pirmu turu rinkėjų aktyvumas yra žymiai mažesnis. Ar vėliau sulauksime daugiau balsuotojų, kol kas sunku prognozuoti“, – sakė Aleksoto–Vilijampolės rinkimų apygardos pirmininkas Juozas Bukelis, taip pat paskirtas išankstinio balsavimo punkto, įrengto Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje, komisijos pirmininku.

Kauno miesto ir rajono rinkėjai antrame rinkimų ture devyniose vienmandatėse apygardose turi pasirinkti iš 18 kandidatų, kurie priklauso Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, „Drasos kelio“ ir Darbo partijoms.

Per pirmąjį rinkimų turą pasigirdo skundų, kad Kaune rinkėjai turėjo nemažai laiko gaišti eilėse.

„Šįkart nebereikia pildyti trijų biuletenių, tik vieną, todėl balsavimas vyksta žymiai greičiau“, – teigė komisijos pirmininkas.

J. Bukelis džiaugėsi, kad antrasis rinkimų turas vyksta sklandžiai.

„Iš klaidų jau pasimokėme. Apygardų pirmininkai šeštadienį, kuomet buvo atgabenti rinkimų biuleteniai, juos patikrino. Sužiūrėjome, ar reikiamus biuletenius atvežė, ar visų kandidatų pavardės įtrauktos į sąrašus, ar jos teisingai parašytos“, – pasakojo jis.

Išankstinis balsavimas Kauno miesto savivaldybėje tęsis ketvirtadienį. Balsuoti galima nuo 8 iki 20 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ei

ei portretas
o biuleteniai bus,ar turim be ju eit balsuot?

Pikasas

Pikasas portretas
RETRO prieš pirmą turą: Kauno Žaliakalnio apygardoje savo kandidatūras iškėlę Algirdas Patackas ir Rasa Juknevičienė abu yra Nepriklausomybės Akto signatarai, kurių politinės veiklos šaknys susiję su Lietuvos Sąjūdžio veiklos pradžia. Tai, kad panašios arba net artimos pozicijos politikai konkuruos per Seimo rinkimus, prašosi platesnio aptarimo. Dėl labai neapibrėžtos situacijos “Drąsos kelias” (DK) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nesugebėjo rasti abiems pusėms priimtinų sprendimų, kad panašūs tikslai būtų įgyvendinami sutelkus jėgas. Nors kai kuriems marginalams nepavyko patekti į DK sąrašą, bet visai išsivalyti nuo tokių prielipų ir jam nepavyko. Pavyzdžiui, jame puikuojasi Vytauto Matulevičiaus ir Aurimo Drižiaus pavardės. Prisiminkime, kad “Krantuose” Vytautas ryškiai “rezidavo”, o A. Drižiaus redaguojamas “Laisvas" laikraštis” buvo nuolatinis paksoidų ruporas. Atsitiko dar keistesnis dalykas. Žinomiausi “Drąsos kelio” kandidatai į Seimą pasirinko tas rinkimines apygardas, kuriose bolotiruojasi TS-LKD politinis elitas. Jei N. Venckienės ir Irenos Degutienės kandidatavimą vienoje apygardoje dar galima įvertinti kaip paskatą Lietuvos emigrantams aktyviau dalyvauti rinkimuose, kas bendrąja prasme yra pozityvus reiškinys, tai kitose apygardose susirungs tie, kurie galėtų koja kojon nuosekliai eiti teisingumo ir demokratijos keliu. Tokia situacija gali pasidžiaugti Lietuvos socialdemokratų – Tvarkos ir teisingumo – Darbo partijų politinė trijulė su savo artimais politinias darinukais. Grįžtant prie A. Patacko ir R. Juknevičienės konkurencijos, verta aptarti jų galimybes. Manau, kad R. Juknevičienė ne tik turi įspūdingą politinę patirtį, grumiantis su neokomunistinėmis jėgomis, bet ir tai daro su didžiule atsakomybe bei išmanymu. Politinės raiškos jai galėtų pavydėti ne tik dažnai labai emocingas ir kartais nesusibalansavęs A. Patackas, bet ir kur kas didesnę patirtį turintys politikai. To, kad A. Patackas sugeba raiškiai demonstruoti savo aštrią poziciją įvairiais klausimais, politikui dar nepakanka. Politinė išmintis sietina ne tik su “griovėjo” įvaizdžiu (kaip futbole), bet ir su kūrybinėmis galimybėmis. Perdėm kritikuoti visus ir viską ir galiausiai susirungti su politike, kuri turi didžiulę darbinę pozityvią patirtį, kovojant su niekdariais – daug proto nereikia. Reikia tik kvailoko įžūlumo. Kairiosios jėgos tokiu atveju ploja katučių… Jos puikiai žino, kad mūsų žiniasklaida apie jų tarpusavio priešrinkimius pasistumdymus nieko ar beveik nieko neparašys bei nepasakys. Didelis dėmesys “Drąsos kelio” partijai parodo, kad jos labiausiai bijomasi. Po pastarųjų jos vadovų sprendimų pasiskirstant rinkimines apygardas bus bijomasi mažiau, nes tikimasi, kad DK kandidatai gali padėti kairiosioms politinėms grupuotėms kovoti su politine dešine. Siūlau ir A. Patackui pamąstyti, kur jis atsidūrė? Kokiu reikia tapti patriotu radikalu, kad didžiausią priešą įžvelgtum politinėje dešinėje? Gal ir teisinga nuomonė, kad patys ryškiausi radikalai yra gan artimi, nepaisant kairės ir dešinės… Nuo tokio susigretinimo nėra apsaugotas ir Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas.

atsargiai

atsargiai portretas
išankstinio balsavimo komisijos pirmininkas -darbietis, su patirtim...
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių