Antrasis stojimų turas: 60 specialybių niekas nepasirinko

Rupjūčio 3 d.  iki 17-tos valandos jaunuoliai sužinos antrojo stojimo į aukštąsias mokyklas etapo rezultatus. Informuojama bus prisijungus prie internetinės LAMA BPO  sistemos ir elektronine žinute. Šeštadienį ir pirmadienį vyks antrasis sutarčių pasirašymas.

Rugpjūčio 7 dieną Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija  bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbs, kiek ir kokių vietų šalies aukštosiose mokyklose liko po antrojo turo. Paskutinė stojančiųjų distancija prasidės nuo rugpjūčio 7-osios  ryto ir tęsis iki rugpjūčio 9 dienos 17 valandos.

Dalyvaujantieji trečiame priėmimo į aukštąsias mokyklas  ture nebeprivalo laikytis savo prašymų pirminio sąrašo – stoti galima ir į specialybes, kurių pirmuosiuose turuose stojantysis nepageidavo. Jaunuoliai rugpjūčio 7 d.  LAMA BPO tinklalapyje galės matyti, kokios specialybės liko, ir rinktis iš jų. Paskutinio turo metu bus galima užpildyti 6 stojimo vietas.

Nuo birželio 1-os iki liepos 23-ios dienos užpildę registracijos prašymus stoti į aukštąsias mokyklas, bet nedalyvavę nei pirmajame, nei antrajame stojimų turuose, vis vien turės galimybę eiti į trečiąjį.

Trečiojo turo sutarčių pasirašymai vyks rugpjūčio 11-13 dienomis.

Po antrojo turo paaiškėjo, kad 60 specialybių šiais metais visiškai nesulaukė stojančiųjų. Šiemet niekas iš stojančiųjų nesirinko tekstilės, lengvoji pramonės  specialybių.Prognozuojama, kad šių specialistų Lietuvoje gali pritrūkti.

Įmantriais ir ilgais pavadinimais apipintos specialybės šiemet taip pat susilaukė mažiau dėmesio. „Tai daugiausiai vadybinio profilio mokslai, tačiau šio sektoriaus mažinimas gal net į naudą“, – komentavo LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.

Universitetuose šiemet pirmojo etapo metu pasirašyta 10 proc. mažiau sutarčių nei pernai, kolegijose – 20 proc. Tačiau, anot P. Žiliuko, tai nekeičia tendencijų, nes pakitę skaičiai nedideli. Daugiausiai laisvų vietų universitetuose liko socialinių ir technologijos mokslų srityse, kolegijose – verslo ir vadybos krypčių grupėje.

Pirmojo turo metu pasirašytos beveik visos sutartys su meno mokyklomis ir Karo akademija, todėl antrame ture šių specialybių neliko. Šiemet išaugo medicinos ir technologijos mokslų populiarumas, todėl konkurencija buvo gana didelė jau pirmajame ture.

Anot P. Žiliuko, trečiajame ture galimybę įstoti dažniausiai mėgina pasiryžusieji mokėti už mokslus, kadangi valstybės finansuojamų vietų beveik nelieka.  


Šiame straipsnyje: stojamiejiLAMA BPO

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Daugelis susirūpinusių Lietuvos likimu galvoja, kaip pripratinti Lietuvos jaunimą kurti verslus gimtinėje, užuot einant į darbo biržą arba emigruojant. Gal padėtų materialinės paramos dalinimas pradedantiems verslininkams? Manau, kad ne. Neuždirbti ir nesutaupyti pinigai neatneša laimės. Seniai populiarios yra garsios stambių loterijos laimėjimų istorijos. Tokie laimėjimai nepadaro laimėtojų sėkmingais verslininkais. Jei nori konkuruoti pinigais, tai uždirbk ir sutaupyk tuos pinigus. Tik tada mokėsi juos tvarkyti ir išsaugoti. Jei kas nors atidarys seifą ir duos jums gyvenimo pradžiai po keletą milijonų dolerių, jūs netapsite sėkmingais verslininkais. Tik būsite skolingi kažkam po keletą milijonų dolerių. Ne tik Lietuvoje būna milijonierių, kurie yra neverti tų pinigų. Vakaruose jei sakai, kad esi verslininkas, tave klausia, kaip tu apsigini nuo konkurencijos. Jei neapsigini, tai tu nesi verslininkas. Jei Tave kokie nors apgavikai vadina verslininku, ar genijum, ar dar kaip nors, norėdami Tavim pasinaudoti, tai nereiškia, kad Tu turi dirbti jiems dešimtmečius už jų malonius žodelius, nieko neturėdamas. Sugebėjimas kurti tokius užtvarus, apsaugančius nuo konkurentų, yra svarbiausia verslo savininko savybė. Konkurentu gali tapti daug kas: esami ar buvę verslo dirbantieji, verslo partneriai, kaimynai, Kinijos ar dar kokių nors šalių verslininkai. Užtvaru, apsaugančiu nuo konkurentų, gali būti uždirbti ir sutaupyti pinigai, bei sunkiai kitiems prieinamos žinios. Mes tik tada sukursime verslui palankią ekologinę sistemą, kada mūsų gabus jaunimas galės Lietuvoje įsigyti tokių žinių bei sukaupti tokius pinigus. Ta ekologinė sistema turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga. Todėl būtina atsisakyti nemadingu dabar socialiniu darvinizmu paremtos universitetinės sistemos, kurią įvedė A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus vadovaujamos grupės. Jų įvesta tikimybė mokėti didžiulius pinigus už universitetinį išsilavinimą tik išbaido gabiausius mūsų abiturientus. Turime paruošti pakankamai gebančio Lietuvos jaunimo, jei norime Lietuvoje kurti gyvybingus verslus. Iš daugelio egzistuojančių verslo savininko apibrėžimų man artimiausias yra tas, kurį 1975 metais paskelbė Albertas Šaperas (Abert Shapero), teigiantis, kad verslininkai imasi iniciatyvos, susitaiko su pralaimėjimo rizika ir yra kontrolės pozicijoje. Užtvarai, apsaugantys nuo konkurencijos, yra esminė tos kontrolės dalis. Padėkime mūsų verslui kurti jam reikalingus užtvarus. Išvada yra paprasta. Turime efektyviau panaudoti mūsų mokesčių pinigus bei sukurti tokią universitetinio išsilavinimo sistemą, kuri pritrauktų kuo daugiau gabaus Lietuvos jaunimo ir suteiktų jam žinias, reikalingas konkuruoti šiuolaikiniame versle bei pakankamai greitai sukaupti startinį kapitalą. Reikalinga geležinė šluota, pašalinanti iš sistemos apgavikus, tinginius bei sustabarėjusia ideologija paremtus įstatymus.

Kęstui

Kęstui portretas
Dažniausiai komentuoja tie, kurie neturi verslo, bijo turėti ir nerekomenduoja kitiems, net nepradėję.

to 1. Kęstas

to 1. Kęstas portretas
gal pasakysi, kaip uzsidirbti ir susitaupyti Lietuvoje ir pradeti savo versla? Kaip susitaupyti gaunant 1000 Lt ar mazesni atlyginima? Nenusisnekek. Susitaupyti LT gali tik vogdamas ar dirbdamas Seime ar savivaldybeje
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių