Ant batuto prisišokinėja ne tik pramuštgalviai vaikai, bet ir suaugusieji

Šokinėjimai ant batuto – ne tik aktyvi, nekalta pramoga ar nauda sveikatai. Pastaruoju metu tai tapo ir rimta problema, nes dėl traumų į medikus kreipėsi jau dešimtys žmonių. Ir tai ne tik batutą pamėgę pramuštgalviai vaikai, bet ir suaugusieji.

Pavojai ant batuto

"Prieš dvi savaites gydžiau du pacientus, kurie patyrė traumas, šokinėdami ant batuto, – jau pradėjęs atostogauti Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas nesistebėjo klausimu apie pavojus ant batuto. – Anksčiau tokių traumų niekada nebūdavo, dabar pasitaiko pakankamai dažnai. Ir suaugusiesiems."

Vienas ant batuto šokinėjęs vyras patyrė čiurnos, kitas – daug sunkesnę traumą: lūžo stuburo slanksteliai, kai nesėkmingai nusileido ant sėdynės.

"Vaikai daug lankstesni, lengvesni, jų koordinacija geresnė. Suaugusieji, kurie nesitreniruoja, šokinėdami daro klaidų, kartais lipa ant batuto neišklausę profesionalų patarimų ar neblaivūs, todėl sunkiai nukenčia, – R.Kunickas pastebėjo, kad batutai jau nėra retenybė, jų žmonės jau turi ir savo namų kiemuose. – Nukenčiama, kai ant batuto šokinėja du suaugusieji vienu metu arba nėra apsauginių sienelių ir žmogus iškrenta."

Didesnė masė – didesnė apkrova

"Krentanat ant sėdynės iš didesnio aukščio stuburas patiria staigų ir didelį krūvį, nes žmogus staigiai linktelėja į priekį – lygiai taip pat, kai per avariją patiriama stuburo trauma", – pavyzdį pateikė R.Kunickas.

Kauno klinikų sporto medicinos ir reabilitacijos gydytojas Gediminas Tankevičius mano, kad šokinėjimas ant batuto – viena geriausių aktyvumo formų vaikams.

"Šokinėjimas ant batuto vaikus motyvuoja judėti, lavina koordinaciją, tvirtėja raumenys, – komplimentus Lietuvoje populiarėjančiai pramogai žarstė G.Tankevičius, kurio ne vienas pažįstamas ar draugas prie namų turi batutą. – Vaikų savisaugos instinktas geresnis, bet sąnariai taip pat patiria nedideles apkrovas. Kuo didesnė kūno masė, tuo didesnė momentinė apkrova. O pagal kūno masės indeksą – kuo didesnis svoris, tuo didesnė tikimybė patirti traumą."

Gali baigtis liūdnai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Traumatologijos ir ortopedijos klinikos vadovas profesorius Romas Kalesinskas perspėjo: prieš sportuojant, taip pat ir prieš lipant ant batuto, būtinai apšilti, palankstyti sąnarius, pamasažuoti sausgysles, Achilo kulną.

Viena rimčiausių traumų, kurią galima patirti ant batuto – stuburo slankstelių lūžis. Pavojinga ir nepatartina ant batuto šokinėti jau sergantiesiems kaulų osteoporoze, nes labai išauga tikimybė patirti kaulų traumas. Tiesa, šokinėjimas ant batuto sveikiems –  gera profilaktinė priemonė nuo osteoporozės.

"Sportiškiems, nuolat besimankštinantiems žmonėms nėra pavojinga lipti ant batuto, tačiau nesportuojantieji gali patirti galvos, kelio sąnarių, Achilo sausgyslių, juosmens, rankų ar stuburo traumas. Nerekomenduočiau lipti ant batuto garbaus amžiaus žmonėms, iškart nesiekti rekordų, vos užlipus bandyti atlikti kūliavirsčius ar kitus sudėtingus pratimus. Tai gali baigtis labai liūdnai", – perspėjo profesorius R.Kalesinskas.

Svarbu batuto kokybė

Pirkdami pigius batutus (paprastai Kinijos gamybos) rizikuojate daugiau, nes taupydami gamintojai neretai naudoja prastos kokybės medžiagas. Tuomet greitai įplyšta batuto matracas, susilanksto rėmas, susidėvi ploni apsaugai ant spyruoklių, o jos greitai nutrūksta ar išlenda pro plyšius.

Rinkdamiesi batutą, apsispręskite, kiek dažnai juo naudositės. Pasidomėkite, kokį svorį jis atlaiko. Jei planuojate šokinėti dažnai ir ne po vieną, intensyviai sportuoti, rekomenduojamas iki 140 kg svorį atlaikantis batutas.

Rekomenduojama neviršyti batuto svorio limitų; jei batutu naudosis keli vaikai vienu metu, turėtumėte sudėti vaikų svorį.

Atkreipkite dėmesį ir į batuto skersmens dydį, spyruoklių skaičių ir jų ilgį, nes nuo to taip pat priklauso, kiek jis tarnaus. Kuo ilgesnės spyruoklės (ilgiausios – 215 mm, vidutinės – 175 mm), tuo jūsų šuolis bus aukštesnis, apytiksliai 2 m. Kuo spyruoklių daugiau, tuo labiau batutas leis jums išsisupti ir tuo aukščiau pakilsite. Dažniausiai didžiausias spyruoklių skaičius yra 104 vienetai.

Pasidomėkite, ar batutai yra sertifikuoti, pvz., TUV ir AIB sertifikatais, kas yra batuto gamintojai, nes nuo to priklauso, kaip ilgai jie tarnaus.

Metalinės batuto konstrukcijos turėtų būti cinkuotos, tokiu būdu apsaugotos nuo rūdijimo, drėgmės, laikant batutą ištisus metus lauke. Šokinėti skirto matraco medžiaga turėtų būti daugiasiūlė, kad lengvai nepraplyštų, o apsauginis rėmo apdangalas, saugantis šoklį nuo atsitrenkimo į spyruokles, būtų padengtas storu putplasčio sluoksniu.

Apvalūs batutai labiausiai tinkami jaunesniems, nepatyrusiems, mėgstantiems atlikinėti įvairiausius judesius šokliams. Batutai aukštai iškelia, grąžina šoklį atgal į centrą. Stačiakampio formos batutai skirti vyresniems, labiau patyrusiems šokliams. Abiejų formų batutai puikiai lavina raumenis, koordinaciją. Lengvojo kultūrizmo pratimams atlikti rekomenduojami nedideli apvalūs batutai.

Įvertinkite, kokio dydžio batutas tilps jūsų kieme: 3 m, 3,70 m, 4,30 m? Virš batuto turėtų būti ne mažesnė nei 7 m erdvė.

Ir sveikatos šaltinis

Batutą naudoja NASA astronautai, kuriems po buvimo kosmoso erdvėje sumažėja kaulų tankis. Beje, NASA astronautai, kosmose praleidę tik apie dvi savaites, gali prarasti iki 15 proc. raumenų ir kaulų masės.

Šokinėjimas ant batuto pagerina limfos cirkuliaciją. Limfinė sistema yra paraleli kraujotakos sistemai, panaši į veninę kraujotaką. Limfos, kaip ir venos, neturi pompos ir ją stumia raumenys. Todėl labai svarbu nuolat judėti, kad nesutriktų limfos cirkuliacija. Šokinėjant ant batuto cirkuliacija padidėja net iki 15 kartų.

Kūno ląstelės tarsi plaukioja skystyje. Šokinėjimas aukštyn žemyn pagerina tarpląstelinio skysčio cirkuliaciją ir šis skystis po to eina į limfinę sistemą.

Šokinėjant ant batuto visos ląstelės juda (plaukioja) tarpląsteliniame skystyje. Tai verčia jas adaptuotis ir ląstelės pasidaro stipresnės.

Šokinėjimas ant batuto gerai veikia vaikus autistus, nes pagerina kraujo cirkuliaciją. Tokie vaikai mėgsta monotonišką judėjimą, siūbavimą. Tik nereikėtų leisti šokinėti daugiau nei 30 min., būtina saugoti, kad nenukristų, neužsigautų.

Jei esate vyresnio amžiaus ar jūsų koordinacija sutrikusi, rinkitės batutą su rankenomis – tada šokinėti galima laikantis. Tik bent iš pradžių reikia judėti pamažu, kad pėdos nepakiltų nuo batuto.


Šiame straipsnyje: batutastaumostraumatologai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių