A.Kalanta: džiaugiuosi, kad mano brolio auka iki šiol neužmiršta

Kaune pirmadienį pagerbta prieš 40 metų už Lietuvos laisvę susideginusio Romo Kalantos auka, kuri 1972-aisiais sukėlė prieš sovietų okupaciją nukreiptus protestus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jo meilė Tėvynei ir jaunatviškas idealizmas ir šiandien gali būti įkvėpimo šaltiniu.

Valstybės himnu vidurdienį prasidėjusioje ceremonijoje Muzikinio teatro sodelyje dalyvavo valstybės ir miesto valdžios, visuomenės atstovai, pasipriešinimo simboliu tapusio devyniolikmečio artimieji.

„Šio devyniolikmečio kauniečio, sąmoningai tapusio gyvuoju deglu už nepriklausomą Lietuvai, meilė Tėvynei ir laisvei supurtė ir išgąsdino patį Kremlių“, – ceremonijoje sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Parlamento vadovės teigimu, R.Kalantos drąsa pasiaukoti tapo ryškiausia laisvės troškulio išraiška ir siutinančiu ženklu okupantams ir jo pakalikams.

R.Kalantos brolis Antanas sakė besidžiaugiantis, kad auka iki šiol liko neužmiršta.

„Man Romo auka reiškia Kovo 11-ają, Lietuvos laisvę. Džiaugiuosi, kad ši auka liko neužmiršta. Ačiū visiems, kurie šiandien čia susirinko pagerbti jo atminimo“, – ceremonijoje sakė A.Kalanta.

„Repetavome muzikiniame teatre, kuomet išgirdome, kad dega žmogus. Mes pavėlavome 10-12 minučių. Žmonės bandė gesinti savo švarkais, gesintuvais, tačiau Romas Kalanta jau buvo be sąmonės. Atvykusi milicija iš karto visus išvaikė“, – pasakojo istorinio įvykio liudininkas muzikantas Alfredas Krutulis.

Po R.Kalantos susideginimo gegužės 14 dieną vietos valdžios ir KGB pareigūnai anksčiau negu numatyta palaikus slapta palaidojo Romainių kapinėse, tuo sukeldami žmonių, ypač jaunimo, pasipiktinimą.

Netrukus po to mieste surengtos masinės eitynės ir demonstracijos, buvo skanduojami antisovietiniai šūkiai, laisvės Lietuvai reikalavimai, vyko demonstrantų susidūrimas su milicija ir KGB. Slopinti protesto akcijas buvo atsiųsti specialūs kariniai daliniai.

Sovietų pareigūnai suėmė daugiau nei 400 žmonių. Žinia apie protestus pasklido ir kitapus Geležinės uždangos, įvykiai Kaune atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į Lietuvos okupaciją.

„Aš labai gerai atsimenu tuos įvykius. Tai buvo be galo drąsus ir narsus žygdarbis. Nors tai buvo beviltiškumo išraiška, tačiau ji davė labai didelį impulsą visiems lietuviams. Tuometinis KGB pasimetė ir išsigando. Jų baimės išraiška buvo ta, kad jie palaidojo R.Kalantą anksčiau laiko, o tai yra tipiška provokacija, norint sukelti gyventojų nepasitenkinimo bangą. Šiandien man be galo džiugu, kad R.Kalantos žūties metinės yra minimos valstybiniu lygmeniu“, – teigė mokslininkas, tremtinys Stanislovas Sajauskas.

„Nekilo abejonių, kodėl Romas taip pasielgė. Argi silpnas žmogus galėjo šitaip padaryti? Tikrai ne. Jis tikėjo laisve ir jos norėjo. Būdamas 10 klasėje jis man sakė, kad Sovietų Sąjunga sugrius. Planavo stoti į kunigų seminariją ir žmonėms per pamokslus skleisti propagandą apie laisvą Lietuvą“, – įvykį prisiminė R.Kalantos klasiokas Viktoras Kulvietis.

Sovietų valdžios sudaryta komisija buvo paskelbusi, kad R.Kalanta buvo psichiškai neįgalus, tačiau 1990 metais atlikta pomirtinė ekspertizė pripažino jį psichiškai sveiku.

„Tie Kauno pavasario įvykiai pakeitė mūsų gyvenseną. Ugnies deglas buvo tarsi žiežirba, kuri pabudino visus susitaikiusius esama tvarka. Kiekvienais metais pavasarį būna gegužės 14-oji, tačiau šiais metais ši diena kažkokia kitokia, matyt, todėl, kad Seimo rinkimai“, – ironizavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius, matydamas, kiek daug politikų atvyko į minėjimą.

„Laisvė brangesnė už gyvybę. Tai – Romo Kalantos žinia, kuri jau 40 metų yra gyva mūsų atmintyje. Jo meilė Tėvynei ir jaunatviškas idealizmas įkvepia mus ir šiandien“, – išplatintame pranešime pirmadienį sakė prezidentė D.Grybauskaitė.

Kiti renginiai, skirti Romo Kalantos žūties 40-osioms metinėms paminėti:

Gegužės 14 d. (pirmadienis)

16 val. Muzikinio teatro sodelis. Miesto ugdymo įstaigų ir „Šokis.lt“ improvizacija "Laisvės pavasario šaukliai“.

17 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos mažoji  salė (Laisvės al. 57). Atminimo valanda, skirta Romui Kalantai. Nežinomo poeto eiles iš knygelės „Aukos ugninis kryžius“ skaitys aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

17 val. Romo Kalantos namas (Panerių g. 34) – Muzikinio teatro sodelis. Bėgimas „Laisvės keliu“.

18 val. Muzikinio teatro sodelis. Kūrinio styginiam orkestrui ir sintetiniams instrumentams  „Laisvės šuoras“ premjera. Dalyvauja VDU muzikos akademijos styginių orkestras. Kūrinio autorius Jaras Ramūnas, dirigentas Jonas Janulevičius.

20 val. Muzikinio teatro sodelis. Romo Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa“. Koncertuos „Chevy“, „The Moon Band“, „Unlost“, „Senas Kuinas“.

Pertraukėlėse –  aitvarų akcija „Kalantinių šviesa“.

Gegužės 15 d. (antradienis)

15-16 val. Muzikinio teatro sodelis (pradžia); 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis (pabaiga). Kauno bendrojo lavinimo mokyklų mokinių kultūrinio orientavimosi konkursas „Gyvasis fakelas“.

16 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Šaltinio“ padalinys      (Raudondvario pl. 230). Atminimo vakaras „Pilėnų dvasia gyva mūsų širdyse“ .

17 val. „Romuvos" kino teatras. Kino filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Dalyvaus kino kritikas Gediminas Jankauskas. Įėjimas nemokamas.