Aistra plaukimui užgožė negalią

Kasmetine tradicija tapęs renginys „Plaukime kartu!“ jau ketvirtus metus sukvietė neįgalius sportininkus, plaukimo entuziastus ir juos palaikančius aistruolius.

Suteikia pasitikėjimo savimi

„Plaukimas – tai ne tik sporto šaka, bet ir gyvybiškai būtinas įgūdis. Kaip parodė klubo patirtis ir praktika, išmokti plaukti gali visi: sveikieji ir neįgalūs, suaugę ir vaikai. Žmonės, turintys pačią sudėtingiausią negalią, net dalyvauja varžybose. Mokantis plaukti žmogus kur kas labiau pasitiki savimi, geba padėti ir kitiems, o kartais gali netgi išgelbėti gyvybę“, – įsitikinęs Lietuvos neįgaliųjų plaukimo federacijos vadovas ir treneris Alvydas Vygaudas Šatinskas.

Jo sūnus Saulius, kurio garbei ir pavadintas Sveikatos ir integracijos klubas „Sauliukas“, savo pavyzdžiu patvirtina tėčio žodžius. Su įgimta stuburo išvarža gimusiam berniukui kūdikystėje gydytojai niūriai prognozavo, esą vaikas nesėdės ir nevaikščios. Tačiau didelio tėvų užsispyrimo dėka dabar jau paauglys ne tik ėmė stotis ant kojų, bet ir pradėjo plaukiko karjerą bei savo sąskaitoje turi ne vieną pagerintą neįgaliųjų plaukimo Lietuvos rekordą.

Sveikatos ir integracijos klubo „Sauliukas“ rengtose varžybose jėgas išmėgino apie pusšimtis dalyvių – nuo mažiausiųjų iki veteranų. Parodomuosiuose plaukimuose ir estafetėse rungėsi Lietuvos ir tarptautinių varžybų nugalėtojai bei prizininkai iš klausos sutrikimų turinčių žmonių klubo „Tyla“, Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo RSK, Alytaus klubo „Dzūkijos vandenys“, Kauno Prano Daunio ugdymo centro, Kauno specialiosios olimpiados klubo ir Molėtų klubo „Rugilės viltis“.

Plaukė surištomis rankomis

Pasak A. V. Šatinsko, stebėdami neįgaliųjų užsispyrimą bei jų pasiekiamus neįtikėtinus rezultatus, kiti visuomenės nariai irgi imliau įsitraukia į aktyvią fizinę veiklą. Tuo galėjo įsitikinti ir šventės „Plaukime kartu!“ žiūrovai bei dalyviai.

Vienoje iš rungčių sveikieji buvo prilyginti neįgaliesiems prieš startą supančiojant jiems kojas, o kai kuriems – net ir rankas. Šitaip suvienodinus fizines galimybes, tampa aišku, kiek fizinių jėgų ir valios pastangų prireikia neįgaliesiems baseine įveikiant net ir trumpiausią 25 metrų distanciją.

„Esame sausumos gyventojai, ne žuvys, tad plaukimas nėra natūrali mūsų fiziologinė būsena. Vadinasi, gebėjimą taisyklingai plaukti būtina skatinti ir ugdyti. Vien teorijos čia neužtenka, reikalinga profesionali komanda, norinti ir gebanti dirbti su neįgaliaisiais bei kita specifine grupe – neįgaliųjų artimaisiais“, – pasakojo „Sauliuko“ klubo vadovė Dalia Šatinskienė.

Pasak jos, panaudojus taikomosios fizinės veiklos ir savarankiškumo įgūdžių lavinimo pratybas, galima fiziškai  pagerinti neįgaliųjų psichosocialinę sveikatą, tobulinti savarankiškumo įgūdžius bei fizinį pajėgumą. Be to, plaukimas – geras būdas bendrauti, socializuotis.

Sveikatos ir integracijos klubo „Sauliukas“ idėjos skatinant plaukimą tarp neįgaliųjų sulaukė Kauno miesto savivaldybės palaikymo. Programoje „Iniciatyvos Kaunui“ skirtas finansavimas renginiams organizuoti, plaukimo treniruotėms bei mokymams rengti ir dalyvauti varžybose bei garsinti Kauno vardą netgi tarptautiniu mastu.

Ragina tęsti iniciatyvas

Į neįgaliųjų organizacijos kvietimą plaukti kartu atsiliepė ir pati „Iniciatyvų Kaunui“ kuratorė Kauno miesto tarybos narė Rasa Šnapštienė. KTU docentė ne tik išmėgino jėgas dalyvaudama parodomajame plaukime, bet ir talkino sudėtingesnę negalią turintiems vaikams siekiant finišo kitame baseino takelio gale.

„Stebėti iš šalies, vertinti ir komentuoti Kauniečių iniciatyvas yra viena, bet visai kitoks jausmas yra būti čia pat, šalia. Kiekvienas turėtume tai patirti, kad suprastume, koks svarbus visuomenės supratimas ir palaikymas šiems žmonėms. Galbūt juos kamuoja negalia, tačiau akivaizdu, kad šį fizinį nepriteklių atperka didelės širdys“, – po renginio kalbėjo R. Šnapštienė.

Ji kartu su vienu renginio partnerių RG vaikų labdaros ir paramos fondo atstovu Arvydu Garbaravičiumi visiems dalyviams įteikė atminimo medalius, o greičiausiems plaukimams – nugalėtojų taures.

Linkėdama tęsti pradėtas iniciatyvas, R. Šnapštienė kvietė organizacijas ruoštis ir kitąmet dar aktyviau dalyvauti programoje „Iniciatyvos Kaunui“ teikiant projektus bei įgyvendinant vis originalesnius sumanymus.

„Labai svarbu plėtoti sveikatinimo veiklą, didinti ne tik švietėjišką kampaniją apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, bet ir sudaryti sąlygas pajausti aktyvios fizinės veiklos poveikį neįgalaus žmogaus gyvenimo kokybei. Aktyvus bendravimas leidžia sumažinti neigiamų emocijų patyrimą bei skatina gerovės ir laimės potyrį. Nepaisant socioekonominių sąlygų, kurias nėra lengva pakeisti, tarpusavio santykių puoselėjimas ne tik šeimoje, bet ir už jos ribų padeda žmogui tapti laimingesniu savo gyvenime“, – neabejoja R. Šnapštienė.

Per septynerius veiklos metus klubas „Sauliukas“ subūrė neįgalius vaikus auginančių šeimų bendruomenę ir gausias savanorių gretas: mokslininkus, gydytojus, pedagogus, psichologus, sporto trenerius ir kitų sričių specialistus. Sukaupta didelė patirtis dirbant su neįgaliaisiais fizinio aktyvumo ir sveikatinimo srityse. Organizuojamos stovyklos ir kasdieniai užsiėmimai. Plaukimo treniruotėse ir mankštose kartu su neįgaliaisiais dalyvauja ir jų šeimų nariai.