2012 metų Kauno biudžetas: palankus filmams, bet ne verslui

Kauno miesto taryba patvirtino vieną svarbiausių šių metų klausimų – 2012 metų biudžetą. 682 mln. litų – tiek pinigų valdantieji numatė Kaunui ateinančiais metais. Jis tik 2 milijonais didesnis, nei krizinis 2010-ųjų biudžetas.

Daugiausiai – švietimui

Biudžete šiemet smarkiausiai kertama per kultūros sritį, sumažintas finansavimas visoms sritims. Viena iš keleto programų, kuriai numatytas didesnis finansavimas – savivaldybės veiklos išlaikymas. Vietoje prašytų 95 mln. litų, numatoma skirti 104 mln. litų, iš jų 24 mln. litų bus skirta skoloms padengti.

Didžioji miesto biudžeto asignavimų dalis – 56 proc., arba 384 mln. litų – atiteks švietimui.

Ekonomikai, aplinkos apsaugai, būstui ir komunaliniam ūkiui teks 53,7 mln. litų, socialinei apsaugai – 109,4 mln. litų, o sveikatos apsaugai – 3,9 mln. litų.

Biudžeto pajamas šiemet numatoma papildyti pardavus savivaldybei priklausančias įmonės „Stoties turgus“ akcijas, butų ūkio įmonę „Būsto valda" bei kitą savivaldybei priklausantį turtą.

Panaudojant ES fondų paramą ir Kauno miesto lėšas, bus rekonstruoti Kauno humanitarinės pradinės mokyklos, Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos bei kitų mokyklų pastatai.

Didžiausių ir brangiausių darbų sąraše – A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir Panemunės tilto statyba. Be to, numatoma atnaujinti Parodos kalną ir dalį K.Petrausko gatvės, tęsti Girstučio kultūros ir sporto centro rekonstrukciją.

Kauno valdžia šiemet neketina statyti Kongresų rūmų Nemuno saloje – šį projektą, kaip ir Laisvės alėjos rekonstrukciją, planuojama pradėti 2014 metais.

Verslo neskatins

„Dirbome su Kauno oro uostu, steigiame „Ryanair“ bazę, pritraukėme turistų. Dar pagal pernai sudarytą sutartį buvo numatyta 2 mln. litų šiai programai apmokėti“, – taip savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius paaiškino vieną įdomiausių eilučių miesto biudžete. Miesto įvaizdžio kūrimo ir turizmo programoje eilutėje „Kauno miestui pristatyti“ vietoje planuotų 100 tūkst. litų, numatyta virš 2 milijonų litų.

Tarybos nariams pasigedus konkrečių sumų, skirtų verslo skatinimui, tiek meras Andrius Kupčinskas, tiek A.Laucius nuo tiesaus atsakymo išsisuko. Pasak jų, viešiesiems pirkimams šiais metais skirta 200 mln. litų, o tai esą yra geriausias verslo skatinimo modelis, nes komercinės įmonės galės dalyvauti pirkimuose.

„Eilinį kartą mažinami miesto skolinimosi kreditai, biudžetas padarytas taip, kad nežiūrima į prioritetus, o mažinama viskam vienodai. Atrodo, kad biudžetą sudarinėja ne finansininkai, o savivaldybės buhalterija. Konservatoriai nuolat kalba apie diržų suveržimą – kodėl mes neskatiname verslo? Juokingai ir vaikiškai skamba pasiteisinimai, kad buvo Europos krepšinio čempionatas ir verslas uždirbo. Kur skatinimo programos? Mes ir toliau veršimės diržus, kol jie pasieks stuburą“, – piktinosi miesto tarybos narys Gintaras Furmanavičius.

Kauno Holivudas

Miesto valdantieji lengva ranka padvigubino vicemero S.Buškevičiaus globojamos Kauno kino studijos dotacijas.

„300 tūkst. litų numatoma karinės bazės iškėlimui iš S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto, Kauno kino studijai staiga padidinamas finansavimas – vietoj 80 tūkst. litų skiriama 160 tūkst. litų. Kam skirti 70 tūkst. sezoninėms talkoms iš miesto biudžeto, kai tuos pinigėlius galima paimti iš savivaldybės valdomos „Kauno švaros“, kurios pelnas yra milijoninis? Sudėjus šiuos visus skaičius, suma susidaro pakankamai solidi. Gaila, kad valdančioji koalicija neatsižvelgė į pagrindinius kitų frakcijų siūlymus“, – piktinosi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Simonas Kairys.

Į šią repliką Kauno vicemeras S.Buškevičius rėžė:„Geriau Kauno kino studijai, nei „Fluxus ministerijai", kuri išvertus iš lotynų kalbos reiškia „trydą“.

Miesto biudžetas priimtas nevieningai. Už balsavo 24, prieš – 9, susilaikė vienas tarybos narys.