158 neįgalūs vaikai - seksualiai išnaudoti

Globos įstaigose gyvenantys neįgalieji, ypač protiškai atsilikę asmenys, yra išnaudojami seksualiai, o jų teisių ne tik kad niekas negina, bet ir jie patys ne visuomet suvokia, kad yra skriaudžiami.

Seksualumas – tabu?

"Kūnas – seksualus, suaugusios moters, o protas kaip mažo vaiko. Tokios aukos vilioja iškrypėlius, nes nesuvokia savo patrauklumo, niekam nesiskundžia, o jeigu ir papasakotų apie prievartą, niekas jų nesiklausytų arba nepatikėtų", – įsitikinusi kaunietė Asta, neseniai šia tema parašiusi magistrinį darbą.

Apklaususi įvairių pensionatų ir globos įstaigų, kuriose prižiūrimi psichinę negalią turintys žmonės, darbuotojus magistrantė buvo šokiruota: seksualiai išnaudojamų neįgaliųjų teisės rūpi vos vienam kitam žmogui, dažniausiai tokius incidentus bandoma nuslėpti, o išnaudotieji nesulaukia tinkamos pagalbos.

"Protinę negalią turinti mergina, grįžusi į globos įstaigą, darbuotojams užsiminė, kad ja kažkas pasinaudojo, jai skauda ir reikia pagalbos. Tačiau niekas tinkamai nereagavo, o vėliau, kai prašiau papasakoti daugiau apie įvykį, viena darbuotoja tegalėjo pasakyti, kad nežino, kuo ši istorija baigėsi. Tiesiog niekas nesikišo", – apie seksualinio išnaudojimo atvejį pasakojo Asta.

Magistrei pavyko sužinoti apie taip pat protiškai atsilikusio jauno vyro išnaudojimą, kurio globos įstaigos darbuotojai apsimetė nepastebintys.

"Atvažiuodavo kažkokie jaunuoliai, įsisodindavo tą psichinę negalią turintį vaikiną ir kažkur išsiveždavo. Už tam tikras paslaugas jam būdavo duodama pinigų smulkioms išlaidoms", – dar vieną komkrečią istoriją pavyko sužinoti Astai.

Be teisės mylėti

Daugelis psichinę negalią turinčių žmonių varžo savo seksualumą, kartais jo paniškai bijo, nes yra susirūpinę dėl savo "normalumo" ir yra pajutę visuomenės nepritarimą dėl jų teisės į seksualinį gyvenimą.

Magistrei Astai susidarė įspūdis, kad pensionatuose pažeidžiama gyventojų teisė laisvai užmegzti santykius su priešinga lytimi, čia apskritai reguliuojami gyventojų intymūs santykiai.

Moterims, kurios priskiriamos rizikos grupei, kontraceptinių priemonių vartojimas yra privalomas, likusių moterų mėnesinių ciklas yra stebimas.

"Abortai – dar viena skaudi tema. Jei nepavyksta moters įkalbėti nutraukti nėštumą, tuomet naudojamos įvairios psichologinio spaudimo priemonės arba nėštumas nutraukiamas per prievartą, – įsitikinusi Asta. – Buvo atvejų, kai moterys būdavo išvežamos nutraukti nėštumą apgaule, pasakius, kad reikia apsilankyti pas psichologą ar moteriškų ligų gydytoją."

Seksualiai aktyvesni

Magistrė daro išvadą, kad viena opiausių problemų yra nesankcionuoti seksualiniai santykiai ir neveiksnių moterų išnaudojimas. Daugelis psichinę negalią turinčių žmonių intymumą ir seksualumą laiko svarbia gyvenimo dalimi ir žmogiškąja teise.

Tyrimas apie asmenų su proto bei psichine negalia seksualinės elgsenos ypatumus parodė, kad daugelis asmenų, turinčių proto ir psichinę negalią, yra seksualiai aktyvesni nei tos pačios amžiaus grupės įgalūs asmenys.

Perdėtas seksualumas dažnai būna susijęs su žemu savikontrolės lygiu, dideliu nerimu, emociniu nestabilumu, dažna nuotaikų kaita, priklausomybėmis ir dėmesio sutrikimais.

Darbuotojai – abejingi

Psichikos ir proto negalią turintys vaikai gali būti ypač seksualiai išnaudojami. Tokią išvadą padarė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, atlikusi seksualinio smurto prieš vaikus globos ir specialiojo ugdymo įstaigose tyrimą.

"Globos institucijų darbuotojams trūksta žinių, kaip elgtis ir kaip padėti seksualinį smurtą patyrusiems vaikams. Jie dažnai nesilaiko konfidencialumo, neretai darbuotojai linkę nutylėti, nuneigti seksualinio išnaudojimo atvejus, todėl vaikai jais nepasitiki, užsisklendžia", – rašoma 2008 m. atlikto tyrimo išvadose.

Beveik 2,2 tūkst. apklaustų darbuotojų nurodė, kad jiems žinomi 539 atvejai, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą. Iš jų 338 atvejais įtarta, kad vaikai patyrė seksualinę prievartą savo arba globėjo šeimoje, 83 – globos namuose, 63 – kitur, 55 – specialiojo ugdymo įstaigoje.

Darbuotojams žinomas 361 atvejis, kad auklėtiniai, prieš patekdami į vaikų globos namus, specialiojo ugdymo įstaigas buvo seksualiai išnaudojami savo šeimoje artimų asmenų, giminaičių, svetimų žmonių.

Į klausimą, ar darbuotojai, įtarę, kad vaikas patyręs ar patiria seksualinę prievartą, ėmėsi kokių nors veiksmų, atsakyta: 369 – taip, 71 – niekada. Iš nesiėmusiųjų jokių veiksmų 52 netikėjo, kad įsikišimas gali būti efektyvus, o 19 manė, kad tai dar labiau pakenks vaikui.

Dažniau prievartaujami berniukai

Apklausoje dalyvavę globos įstaigų darbuotojai nurodė, kad dažniau seksualinę prievartą patiria berniukai. Prie mergaičių priekabiaujama rečiau. Kai kurie darbuotojai pripažino, kad vaikų globos namuose ar specialiojo ugdymo įstaigose vaikams neaiškinama apie seksualinę prievartą.

Paklausti, kaip kovoti su seksualinės prievartos plitimu, darbuotojai siūlė mažinti vaikų skaičių grupėse, vienodinti vaikų amžių šeimynose, socialiniams darbuotojams atidžiau stebėti socialinės rizikos šeimas, nes tokiose šeimose patyrę seksualinį smurtą, patekę į globos įstaigas jie ir toliau patiria seksualinį smurtą.

Apklausus 3674 įvairių globos įstaigų auklėtinius, paaiškėjo, kad 158 iš jų patyrė seksualinę prievartą (101 vaikų globos namų auklėtinis, 40 specialiojo ugdymo įstaigų auklėtinių, 17 specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, Kauno apskrities vaikų socializacijos centro auklėtinių).

Daugiausia seksualinę prievartą vaikai patyrė iš bendraamžių ar vyresnių berniukų. Tai teigė 75 apklausti vaikai, iš svetimų nepažįstamų vyrų – 23 vaikai, iš giminaičio – 21 vaikas, iš svetimų pažįstamų vyrų – 16 vaikų, iš tėvo – 15 vaikų, iš patėvio – 12 vaikų.

Į klausimą, ar tau kas nors kada nors siūlė žiūrėti pornografinių nuotraukų, žurnalų, pornografinių filmų, 622 vaikai atsakė teigiamai. 51 vaikas buvo verčiamas, įkalbinėjamas, prašomas filmuotis ar fotografuotis nuogas.

Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato direktorius Juozas Laurynas:

Apie patiriamą seksualinę prievartą prabyla ne kiekvienas nuskriaustasis. Smurtautojo aukai dažnai būna gėda papasakoti apie tai, kas vyksta, todėl ji nutyli. Kai kurie vaikai pasiguodžia bendraamžiams, ypač tais atvejais, kai nėra ryšio tarp vaiko ir darbuotojo, kuriam skriaudžiamasis galėtų atsiverti. Nuo priekabiavimo iki lytinio akto yra didelis intervalas, todėl policija sužino ne apie visus atvejus.

Man nėra žinoma, kad kuris nors globotinis būtų patyręs seksualinę prievartą, tačiau ir darbuotojai deda pastangas, nesudaro palankios atmosferos lytiškai suartėti. Visi gyventojai atskirti pagal lytis, nesukuriamos sąlygos gyventi aktyvų lytinį gyvenimą. Ar yra poreikis? Jeigu žmogus serga sunkia psichikos liga, jam tokio nėra poreikio, nes jo libido sumažėjęs.

Kitaip pasaulį mato lengvo protinio atsilikimo žmonės. Jie patys sprendžia, ką jiems daryti. Mūsų įstaigoje yra draugaujančių porų, siejamų dvasinio ryšio, tačiau nesudaroma intymi aplinka, kuri leistų jiems atsigulti į lovą. Prieš penkiolika metų yra buvęs atvejis, kai du gyventojai suartėjo ir susilaukė vaiko. Mūsų žiniomis, tas sugulimas buvo vienkartinis.

Psichikos ir proto negalią turintys žmonės gali ypač būti seksualiai išnaudojami, nes jie – bejėgiai, labiau pažeidžiami negu vaikai, turintys gebėjimą apsiginti. Juk bet kuris vaikas, būdamas septynerių jau gali pasakyti labai daug, o mūsų gyventojų intelektas neviršija ketverių metų vaiko. Toks žmogus nesuvokia daugelio dalykų, tarp jų ir savo asmens tapatumo, lyties.

Dovilė Pūraitė Andrikienė

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo stebėjimo vaikų su psichikos sutrikimais teisių srityje ekspertė Lietuvoje

Visose ES valstybėse narėse buvo aiškinamasi, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija sutrikusio intelekto vaikų teisių srityje. Atlikau tyrimą apie sutrikusio intelekto vaikų teisių padėtį Lietuvoje ir susidariau įspūdį, kad oficiali skundų dėl neįgalių vaikų patirto smurto statistika neatspindi realios padėties. Visų pirma dėl to, kad dėl savo negalios vaikas gali nesuvokti, kas su juo daroma arba nemokėti to paaiškinti žodžiais, be to, seksualinė prievarta yra tokia jautri tema, apie kurią tėvai kartais ir sužinoję nepraneša oficialioms institucijoms.

Daugeliu atveju tėvai pokalbio metu nurodė, kad jie neturi daug informacijos apie įvairias prievartos formas bei pasekmes, atsirandančias vaikui patyrus vienokią ar kitokią prievartą. Apie šį reiškinį jie sužino per konkrečią patirtį, su kuria susiduria jų sutrikusio intelekto vaikai ar jie patys. Todėl būtina sukurti atitinkamas tėvų švietimo programas, kad tėvai galėtų laiku suprasti, kas vyksta jų vaiku, nes dėl savo negalios vaikas dažnai negali išreikšti žodžiais, o galbūt net nesuvokia, kas su juo daroma, kad yra išnaudojamas.

Sunkiausia padėtis neįgalių vaikų, apgyvendintų valstybinėse globos institucijose. Dėl ypatingo pažeidžiamumo (dažniausiai psichikos negalią ar sunkią fizinę negalią turintis vaikas negali niekam papasakoti arba nepilnai suvokia kas su juo daroma, yra apleistas artimųjų) ši vaikų grupė dažnai tampa prievartos aukomis. Stokojant bendruomeninių paslaugų ir socialinių darbuotojų pagalbos namuose, esant ribotoms galimybėms neįgalius vaikus integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas pagal gyvenamąją vietą, tėvai neretai neturi kitos galimybės, kaip patikėti tokio vaiko priežiūrą stacionariai globos institucijai.