Žvilgsnis iš arčiau: pažintis su Kauno bienalės menininkais

Šiemet kanadietės Josée Drouin-Brisebois kuruojamoje parodoje „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“ iš viso 23 atrinkti menininkai savo kūriniais pasakoja žmonių atsparumo, ištvermingumo ir prisitaikymo istorijas. Bienalės vadovė Neringa Kulik teigia, kad parodos konceptas šiais metais fokusuojasi į mus bendrai siejančių istorijų pasakojimo meną, kuris, nepaisant tam tikrų skirtumų, leidžia užmegzti dialogą tarp kūrėjų ir lankytojų.

„Kurdama 13-osios Kauno bienalės koncepciją, kuratorė J.Drouin-Brisebois siekė pristatyti skirtingas istorijų pasakojimo formas. Kuratorei svarbu dalytis asmeninėmis ir bendruomeninėmis išgyvenimo istorijomis, sukuriant bendrumo ir artumo jausmą. Kartu su kuratore ieškojome ir kūrėme sąveikas tarp skirtingų patirčių ir pasaulių tam, kad parodytume istorijų panašumus tarp Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Kosovo, JAV, Kanados ir Brazilijos“, – apie kūrybinį procesą pasakoja N.Kulik.

Prasidedant tris mėnesius trunkančiam šiuolaikinio meno maratonui, iš pirmų lūpų išgirskime apie penkis naujus Kauno bienalėje pristatomus Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinius, kurie įsilieja į atviras Kauno miesto vietas, muziejus ir kitas netradicines erdves.

Kultūrinio paveldo paieškos A.Serapino instaliacijoje

Augustas Serapinas – vizualiojo meno kūrėjas, kurio braižas išsiskiria koncentracija į konkrečios vietos specifiką ir kuriamu ryšiu su toje erdvėje veikiančiais žmonėmis. 2019 m. 58-ojoje Venecijos bienalėje, būdamas jauniausiu dalyviu, menininkas pristatė instaliaciją „Vygintas, Kirilas ir Semionovas“ bei kitus specialiai bienalei sukurtus kūrinius. 2014 m. A.Serapinui buvo įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Metų debiuto premija.

Kauno bienalėje A.Serapinas, atkurdamas šimtametę iš Rūdninkų gyvenvietės atgabentą pirtį, nagrinėja medinę Lietuvos kaimų, vienkiemių architektūrą ir su ja susijusią paprastų žmonių gyvenimo reprezentaciją šiuolaikiniame Lietuvos kultūros paveldo kontekste. Žiūrovų neįsprausdamas į interpretacijos rėmus, autorius kviečia apmąstyti teritorinio ir kultūrinio kismo procesus iš šių dienų perspektyvos.

„Lietuvoje labai daug apleistų, nenaudojamų, senų medinių statinių, kurių amžius siekia 100–150 metų. Dažnai skelbimuose randu parduodamus senus rąstinius namus malkoms. Jie galėtų būti įtraukti į paveldosaugos sąrašus, bet nėra, nes Lietuvoje tokių statinių daug. Bet kiekvienais metais jų mažėja, o kai liks visai mažai, jie taps vertybe. Vienas iš mano kūrinio aspektų yra į tai atkreipti dėmesį. Jei šios pirties neįsigyčiau, tikriausiai ji būtų sukūrenta arba tiesiog nugriauta“, – pasakoja menininkas.

A.Serapino instaliacija įsikūrusi kūrinio idėją papildančioje istorinėje vietoje – greta Kauno pilies, Santakos parke.

Organizatorių nuotr.

Jaunųjų Baltarusijos menininkų proveržis

Kauno bienalėje dalyvauja ir specialus Artūro Railos kuruojamas projektas su Europos humanitarinio universiteto studentais (EHU), iš kurių daugelis žengia dar tik pirmuosius žingsnius šiuolaikinio meno srityje.

Jaunosios menininkės Alionos Mokhnach fotografijų projektas „Behind the Doors“ tiria vis dar gają posovietinių valstybių visuomenės mentaliteto dalį – garažų kultūros fenomeną. Garažų vartai kūrybinės analizės objektu tapo menininkei besižavint jų fasadais, kurie šiais laikais gali atrodyti kaip abstraktūs menininkų paveikslai. Vis dėlto į garažų kultūrą kūrėja žvelgia iš skirtingų perspektyvų. 100 garažo vartų nuotraukų serija ir 100 istorijų rinkinys talpina ne tik garažų įvaizdžio analizę, bet ir tai, kas slypi už jų durų, – asmeninius žmonių pasakojimus.

Nepastovumui tampant kasdieniu mūsų gyvenimo palydovu, dažnai nebesijaučiame kaip namie. Tokią problematiką tyrinėja kita specialaus projekto menininkė Darya Korolkova, pristatanti savo pirmąjį videoprojektą, įkvėptą EHU magistro programoje įgytų teorinių žinių ir asmeninių išgyvenimų. Savo projektu „The Roots“ menininkė lankytojus kviečia apmąstyti, kas yra namai ir kur slypi mūsų tikrosios šaknys. Pasak autorės, svarbiausias projekte nagrinėjamas konceptas yra įvairiaprasmis neįsišaknijimas, transformuojantis namų sampratą, – namai gali tapti ir patogia, ir nepatogia vieta.

Kauno bienalėje dalyvaujančių EHU studentų darbai pristatomi Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“.

Sutramdyti velnią. Sh.Boyle

Skirtingas meno sritis įvaldžiusi kanadietė menininkė Shary Boyle garsėja drąsiais ir kūrybiškais darbais, kuriuose vyrauja lyties, tapatybės ir galios temos. Kūrėja su savo projektu „Music for Silence“ 2013 m. atstovavo Kanadai 55-ojoje Venecijos meno bienalėje, o jos darbai ir toliau keliauja po parodas Paryžiuje, Niujorke, Los Andžele, Pietų Korėjoje. S.Boyle yra prestižinių Kanados meno apdovanojimų „Hnatyshyn Foundation Award“ ir „Gershon Iskowitz Prize“ laureatė.

Kauno bienalėje S.Boyle pristato nebylų 10 minučių trukmės filmą, papildantį vieną pirmųjų Velnių muziejaus eksponatų – XVII a. medinę skulptūrą, vaizduojančią šv.arkangelą Mykolą, trypiantį gulintį velnią. Savo videoprojekcija kūrėja siekia prisiliesti prie pilkųjų mūsų moralės zonų. Nagrinėjant eksponatų – archetipinių personažų santykį, atsiskleidžia jų įkūnijamas žmonijos dualumas, sąryšis tarp mūsų gerojo ir blogojo prado.

S.Boyle projekcijos Velnių muziejuje pristatymo metu mistišką atmosferą kuria ir gyvai atliekamos liaudies dainos.

Organizatorių nuotr.

Ateities fosilijų ekspozicija pagal „Pakui Hardware“

„Pakui Hardware“ pasivadino menininkų Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės duetas, kuriantis menines instaliacijas postmodernistinėmis temomis. Pagrindinis jų kūrybos leitmotyvas – technologijos, keičiančios pasaulio suvokimą, ekonomiką, fizinę tikrovę ir žmogaus kūną. Savo kūrybą Lietuvoje ir užsienyje pristatantis menininkų duetas 2014 m. yra tapęs „Iaspis Art Grant“, „The Swedish Arts Grants“ laureatais, o 2013 m. – „Henkel Art. Award“ nominantais.

Antrąkart Kauno bienalėje dalyvaujantys „Pakui Hardware“ šįkart pristato skulptūrų instaliaciją „Sutrikusi taksonomija“, įkvėptą Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kolekcijų. Pasak kūrėjų, muziejuje eksponuojami širšių lizdai ir gintaro inkliuzai tapo ne tik skulptūrų dalimi, bet ir praeities bei ateities susiliejimo simboliu. Todėl kūrinys provokuoja apmąstyti ateityje atsirasiančias naujas gyvybės formas ir kvestionuoti įprastinį suvokimą apie mus supančią aplinką.

„Kūrinio pavadinimas – nuoroda į mokslo siekį sisteminti įvairovę, taip neretai ją dirbtinai redukuojant ir tarsi gryninant pasaulyje esantį mišrumą. Tad skulptūrose susilies gamtiški ir žmogiški elementai, kur iš pavienių dalių, lyg archeologijos ar zoologijos muziejuje sutinkamos fosilijos, susidėlios vientiso kūno siluetas. Tiesa, šis kūnas tikrai nebus pažįstamas, nes tai hibridinio, šiandien dar neegzistuojančio kūno siluetas“, – apie savo kūrinį pasakoja U.Gelguda ir N.Černiauskaitė.

Specialiai Kauno bienalei „Pakui Hardware“ sukurtą ekspoziciją galima išvysti Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time… gyveno jie jau kitaip“ – nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. vasario 20 d.