Žaliakalnį rašytojai praturtino vienu litu

Pirmąjį kalendorinio pavasario penktadienį mūsų miesto rašytojai pakvietė į Kauno menininkų namus pažiūrėti, kaip jie poetiškai ir muzikaliai teiks Vieno lito premiją.

Gausus būrys

Tikėtai ar ne, bet Menininkų namų pagrindinė salė buvo beveik pilna. Laisvos buvo tik dvi kėdės pirmoje eilėje, šalia savivaldybės atstovų – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Sigito Šliažo ir miesto vicemero Simono Kairio.

Poetei Tautvydai Marcinkevičiūtei (2001 m. premijos laureatei) salė pasirodė tokia pilna, kad ji šiek tiek pasimaivydama (o gal ir ne) renginio viduryje pareiškė pamaniusi, kad tai ne Vieno lito premijos, bet "Oskarų" įteikimas. Po to paskaitė eiles, dedikuotas premijos laimėtojui poetui ir bardui Edmundui Janušaičiui, pavadinusi jas "Oskaro" įteikimas paskutiniam mohikanui".

Šventinis vakaras prasidėjo nedideliu "paskutiniojo mohikano" ir jo bičiulių Gintauto Velykio ir Giedriaus Balbierio koncertu.

Pasveikino laišku

Scenoje valdžią perėmė du beveik bendrapavardžiai LRS Kauno skyriaus vadovas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis ir fotomenininkė Milda Kiaušaitė.

Vakaro vedėjas paskelbė, kad premiją šių metų laureatui turėjo įteikti pernykštis jos laimėtojas Aleksas Dabulskis, kuris atvykti negalėjo. Vakaro vedėja paskaitė A.Dabulskio laišką, kuriame šis džiaugiasi, kad E.Janušaitis "atsilaikė užkluptas žodžio laisvės ir liko ištikimas lyrai ir gitarai".

"Nesigvieškime vien didžiųjų, prestižiškųjų – mažosios premijos keleriopai pranašesnės už didžiąsias. Maža premija neatima iš kūrėjo įkvėpimo, neugdo žalingų įpročių, priklausomybių, tuščios fanaberijos, dėl jos staiga nepadaugėja draugų ir nesumažėja priešų. Mažosios premijos mažiausiai korumpuotos", – skaitė vakarą vedusi Milda optimistinius pernykščio premijos laureato samprotavimus.

Vieno lito premiją Edmundui Janušaičiui už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje "Fronto Angelas" įteikė V.Kiaušas-Elmiškis, kuris atskleidė viešą paslaptį, kad "Vienas litas" ne tik 1 litas, nes, be jo, laimėtojui tenka dar ir diplomas, bei rėmėjų skirta piniginė dovana.

Pagyrimai iš kolegų

Po greitos įteikimo ceremonijos prasidėjo sveikinimai.

Vicemeras S. Kairys pareiškė, kad jam malonu dalyvauti originaliame renginyje ir džiugu, jog euro zonoje egzistuoja tokia vieta, kur vis dar atsiskaitoma ne euru, o – litu, ir šis duodamas už originalumą, meninę vertę, atrastą ryšį su skaitytoju.

Rašytojas Petras Venclovas (2014 m. premijos laureatas) į sceną užlipo nešinas vokeliu, ir netruko pareikšti, kad "būtų gerai, kad jis būtų pilnas eurų, bet rašytojai nepeikia, jeigu kolega atneša dovanų savo knygą".

Kadangi knyga autoriui pasirodė nepakankama dovana, P.Venclovas pažėrė ir įdomių komplimentų: "Edmundas nusipelno mūsų pagarbos, nes jis paneigė mitą, kad tie, kurie rašo ir vartoja tam tikrą skystį, perėję į sausą režimą nieko neparašo. Edmundas, propaguodamas savo sauso įstatymo gyvenimo būdą, kuria toliau ir netgi geriau."

Prieš vienuolika metų Vieno lito premiją gavusi Aldona Ruseckaitė buvo pakviesta atidaryti paslaptingos rėmėjų UAB "Kauno švara" perduotos juodos dėžutės. Viduje buvo margas kaklaraištis, kurį, neatsiradus mokančiųjų užrišti kaip dera, A.Ruseckaitė tiesiog užmovė šiųmečiam laureatui kaip kilpą.

Nekuria, o girdi

Kažkas pasidžiaugė, kad Vieno lito premija buvo skirta "Žaliakalnio ąžuolui, užaugusiam po klevu", kažkas – kad Žaliakalnis tapo vienu litu turtingesnis, kažkas – kad dabar Žaliakalniui pavydi Panemunė ir Aleksotas.

Gavęs žodį šių metų Vieno lito premijos laimėtojas pirmiausia prisiminė Žaliakalnio vyrus: "Jie sako, tegu vadina mus tipais ar kaip nori, tegu mes paprasti, bet tu jiems pasakyk, kad seniau mes už litą padarydavom visai ne prastai. O atsiradus eurui kaina buvo 50 centų, dabar jau – 60, padaugink ir pažiūrėk kas darosi. Kai vėl susitiksime, pasakysiu jiems, kad tas vienas litas, vyrai, yra skalsus, svarus ir iš dalies yra ir jūsų, nes rašau išskirtinai tik Kauno tematika."

Prabilus apie tai, kaip kuria, E.Janušaičio tonas tapo itin lyriškas: "Eilėraščių nekuriu, aš juos girdžiu ir užrašau. Jei neužrašau iš karto, jie tiesiog nueina toliau. Jie beveik ne mano. Visas žmogaus gyvenimas yra meilė. Buvo mano gyvenime liūdnų momentų, buvo pykčio priepuolių, bet visa tai tik meilės stoka. Šiuo metu aš turiu idealias sąlygas kūrybai."