- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas pagrindinių parodos "Postidėja II. Atstatomieji darbai" tikslų – pasipriešinti tendencijai, kai viešojoje Lietuvos meno erdvėje vyraujantis vaidmuo suteikiamas vyrams kūrėjams. Sėdėti valdžios piramidės viršuje – dar nereiškia turėti realią valdžią, sako parodoje apsilankiusi menotyrininkė Nomeda Repšytė.
– Kokių įspūdžių paliko paroda "Postidėja II. Atstatomieji darbai"?
– Ačiū parodos dalyvėms, kuratorei Laimai Kreivytei ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus darbuotojams, kad paroda eksponuojama Kaune. Lietuvoje vaizduojamojo meno ekspozicijų darbo laikas yra orientuotas į nedirbančius ir dirbančius nestandartines valandas, tad statistiniam mokesčių mokėtojui nenoromis tenka praleisti kaip kurias vertingas parodas kituose miestuose. Visada įdomu pamatyti, kuo ir kaip gyvena vizualaus meno kūrėjai kitose Lietuvos vietovėse, kurios temos ir problemos bendros, o kurios – skiriasi.
– Kokia jūsų nuomonė apie lietuvių menininkų darbus?
– Tokia pati kaip apie menininkų: įvairūs, įdomūs, unikalūs kaip kiekvienas kūrėjas.
– Kaip manote, ar tiesa, kad moterys mažiau gerbiamos meno pasaulyje nei vyrai?
– Pagarba yra individui su visais jo pliusais ir minusais, o ne pase nurodytai lyčiai, ir tokiu principu turėtume vadovautis kiekviename pasaulyje, kuriame veikiame – meno, medicinos, žemės ūkio, viešojo transporto, bet kuriame. Kiek mes apskritai rūpinamės savimi ir vienas kitu, matome iš emigracijos, priklausomybių ir psichikos ligų, savižudybių statistikos, nenykstančių vaikų namų ir mūsų elgesio keliuose.
Kaune prieškario moterų dailininkių veiklą po Kovo 11-osios pratęsė kauniečių tapytojų grupė "Keturios" (Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė ir Judita Budriūnaitė, dalyvaujant dailėtyrininkei Rasutei Andriušytei-Žukienei). Grupės 1990–2000 m. vykdyta veikla ir buvo tie kultūriniai karai tarp dailę kuriančių moterų ir vyrų; beje, kariauti santūriai ir be feministinio teorinio žargono. 1997 m. pradėjusi veikti Kauno tekstilės bienalė, kur dauguma autorių yra moterys, matyt, visiems laikams iškėlė baltą vėliavą tarp dviejų stovyklų bent jau Kauno dailės pasaulyje.
– Dažnai atsiranda teigiančių, kad moterys Lietuvoje užima svarbiausius valstybės postus, todėl šios nebeturi pagrindo jaustis visuomenės atskirtyje ar diskriminuojamos vyrų atžvilgiu.
– Neužsimirškime: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir 2008–2012 m. kadencijos Seimo vadovė Irena Degutienė tik tęsia Lietuvos moterų veiklą politikoje, kurios nuoseklumą laikinai buvo sustabdžiusi sovietinė okupacija. 1926 m. birželio 7 d. Steigiamojo Seimo rūmų salėje (dab. Maironio gimnazija) Felicija Povickaitė-Bortkevičienė (1873–1945) ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943) kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento postą. Šie pavyzdžiai, be abejo, yra tik simboliniai, nes Lietuvos moterys politikoje veikė ir iki jų, ir po jų, – įstabių vardų yra daug, net jei tyrinėjimai ir jų populiarinimas vyksta vangiai. Tad Lietuvos moterys politikoje šiandien jokių amerikų neatradinėja.
Dėl demografinių ypatumų Lietuvoje moterų yra daug daugiau, ir jau vien dėl to jos turi daug galių. Tai jos, moterys, nusprendžia, ką deleguoti į Seimą, kokius produktus kurs gamintojai, kam atiteks Geriausio meno kūrinio diplomas, – jos yra pagrindinės rinkėjosi, vartotojos ir kultūrinių renginių lankytojos. Ne visada galios pozicija sutampa su piramidės viršūnės užgrobimu. Kita vertus, diskriminacijos priežasčių pašalinimas nebūtinai pakeičia asmens savijautą iš karto ir teigiama linkme.
– Yra stereotipas, kad vyrai skirti viešam gyvenimui valdyti, o moterys – privačiam: auginti vaikus, gaminti maistą, žodžiu, būti namų šeimininkėmis. Kaip manote, ar Lietuvos visuomenei tai taikytina, ar tai pasenusi nuostata?
– Lietuvos visuomenė – joks nevykėlių sambūris, kuriam reikia taikyti kokius nors stereotipus. Mūsų Konstitucija kiekvienam laiduoja lygias teises, ir ja turėtume vadovautis. Moterys, kaip ir vyrai, yra individai, o ne vientisa masė. Jos visos skirtingos, ir vieno, visoms tinkamo, gyvenimo scenarijaus nepavyks parašyti ir primesti. Šiandienos Lietuvoje kiekvienas turime galimybę pats sau atsakyti į klausimą: kuo būsiu, kai užaugsiu? Tiek laisvės ir galimybių turime jau ketvirtį amžiaus, belieka tuo pasinaudoti. Ir prezidentė, ir prezidentienė yra vienodai garbingi ir prasmingi užsiėmimai, jei jais užsiimi ne todėl, kad kažkas liepė, bet todėl, kad tam turi talento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka1
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...
-
Menininkė E. Šimkutė keliauja, kuria ir dalijasi5
Kelionių patirtys ir atradimai virsta įkvėpimu kurti ir dalytis, todėl menininkės Eglės Šimkutės studijos durys atviros kitiems menininkams, o Filosofo akmens krautuvėlės lentynos – jų darbams. ...
-
Pranešama, kur bus galima atsisveikinti su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene1
Kovo 25 d., likus porai savaičių iki 82 gimtadienio, mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė. Teatras pranešė, kad su operetės primadona atsisveikti ir palydėti į paskutinę kelion...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – lietuvių kūriniai, nauji kūriniai ir istorinės erdvės
Paskutinę pavasario dieną prasidėsiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis tris vasaros mėnesius dovanos 28 koncertus, iš kurių keturi didieji vyks labiausiai festivalio gerbėjų pamėgtoje erdvėje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme...
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis1
„Kai mes, Stepžukio studentai, iš Žaliakalnio nusileisdavome į Laisvės alėją, labai išsiskirdavome iš miestiečių. Praeiviai šnabždėdavosi mus pamatę. Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis&...