Vienam vakarui atgijo kaimai iš marių dugno

Samyluose, įlankoje prie Kauno marių, vykęs renginys buvo skirtas 35 kaimams, kurie išnyko prieš 57 metus marioms užliejus Nemuno slėnį, kai buvo pastatyta Kauno hidroelektrinė.

Renginį ne pirmus metus organizavo Samylų kultūros centras, norėdamas išsaugoti užlietų kaimų tradicijas ir papročius. Šventėje linksminosi gyventojai ir svečiai iš visų marių krantų.

"Tokios šventės labai sustiprina bendruomeniškumą", – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Kiekvienais metais šventei pasirenkamos skirtingos temos. 2014 m. buvo pastatytas šiaudų kaimas iš marių dugno, 2015 m. – atkurtas turgus ir jo tradicijos, šiemet "Pėdos marių dugne" pakvietė į tradicines lietuviškas vestuves.

Dabartinei kartai vienai dienai tapti marių dugno gyventojais padėjo mobilusis "Marių dugno lėlių teatras". Jis keliauja po Kauno rajoną, vaidindamas atkurtas užlietų kaimų padavimų inscenizacijas. Taip istorijos iš marių dugno tęsia gyvenimą ir apie kraštą bei jo tradicijas sužino gyvenantieji šiandien.

Šventės dalyviai įstraukė į vestuvių linksmybes, šoko ir dainavo grojant Kauno rajono kaimo kapeloms ir skambant grupių "Jonis" bei "Išjunk šviesą" dainoms. Kiti tiesiog džiaugėsi buvimu gražioje gamtoje, užkandžiavo, bendravo vieni su kitais.

Džiaugsmingu šurmuliu žiūrovai kaskart sutikdavo renginiui dirigavusį jo vedėją aktorių, humoristą, dainininką Giedrių Arbačiauską.

Kauno marios atsirado 1959 m., pastačius Kauno hidroelektrinę. Vienas svarbiausių tikslų buvo apsaugoti Kauną nuo potvynių. Dabar tai – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Aplink yra daug piliakalnių, auga retų augalų, gyvena nemažai vandens paukščių. Kauno marių regioniniame parke kviečiama pasivaikščioti pažintiniais takais, kur galima apžiūrėti įspūdingas šlaitų atodangas. Daugybę iškylautojų traukia unikalus Arlaviškių kadagių slėnis. Jo 1,3 km ilgio pažintinis takas šiemet lankytojų buvo išrinktas geriausiu Lietuvoje.