Vasara su muzika: ir filharmonijoje, ir po atviru dangumi

  • Teksto dydis:

XXII Pažaislio muzikos festivalis spalvina vasarą nepaprastomis muzikos spalvomis: Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės Fausto Latėno muzikiniai spektakliai, o Kauno pilies prieigos po atviru dangumi atgaivins nepaprastąją Barboros Radvilaitės dramą.

Įsimintinos kartos atstovas

Birželio 30-ąją XXII Pažaislio muzikos festivalis Kauno valstybinėje filharmonijoje dovanos klausytojams išskirtinį renginį – kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato F.Latėno autorinį koncertą.

Teatro ir kino kompozitoriaus, akademinės muzikos kūrėjo F.Latėno kūrybinę biografiją puošia daugiau nei du šimtai darbų, skambančių Lietuvos ir užsienio teatrų scenose, daugiau kaip keturiasdešimt kompozicijų, įamžintų meniniuose, dokumentiniuose ir televizijos filmuose, televizijos spektakliuose, kone pusšimtis kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui ir chorui.

F.Latėnas – ne tik produktyviausias nūdienos teatro kompozitorius, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų. Jis priklauso reikšmingai šeštą gyvenimo dešimtmetį perkopusių lietuvių kompozitorių kartai, kažkada vadintai "naujaisiais romantikais". Kaip teigia muzikologė Daiva Parulskienė, visi jie žvelgė į supantį pasaulį su tam tikru nepasitikėjimu ir pesimizmu, visi augo ir brendo mažuose draugų būreliuose, kuriuos siejo bendra pasaulėjauta, dėmesys mažiems, bet svarbiems gyvenimo dalykams.

Šalia bendraamžių Algirdo Martinaičio ar Vidmanto Bartulio, F.Latėnas buvo tikras enfant terrible – nepaklusnusis vaikas, iš teatro terpės į akademinę muziką perkėlęs hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą: "Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau."

Tarsi muzikiniai spektakliai

Pastaruoju metu tikrą renesansą išgyvena kamerinė F.Latėno kūryba. Ji palankiai sutinkama pasaulio scenose, atliekama M.K.Čiurlionio styginių kvarteto, violončelininko Davido Geringo, orkestro "Maskvos virtuozai" ir kitų garsių Lietuvos bei užsienio menininkų, o prieš keletą metų F.Latėnui Maskvoje buvo įteiktas prestižinis rusų teatro apdovanojimas – Tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija.

Viktoras Gerulaitis, kurio komentarus girdėsime ir Pažaislio muzikos festivalio koncerto metu, teigia, kad kompozitoriaus kameriniai instrumentiniai kūriniai klausomi kaip nedideli muzikiniai spektakliai, kuriuose kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą, dažnai tik autoriui žinomą, reikšmę, o knygos apie F.Latėno kūrybą "Muzika kaip teatras" pristatymo metu muzikologas yra pasakęs: "Jo muzika trikdė, šokiravo Lietuvos kompozitorių sąjungos narius. Nenorėdami priimti jaunų kompozitorių į sąjungą, jų kūrybą jie paprastai apibūdindavo žodžiu "įdomi", tačiau šio autoriaus muzika juos vedė iš kantrybės, jie šaukė "lauk iš čia!". Tai buvo muzika, laužanti stereotipus. Tiesiog chuliganiška muzika."

Pats kompozitorius savo kūrybos stilių linkęs vadinti postsocrealizmu ar postrealizmu, kurio ryškiausias bruožas – ypatingas būsenų – džiaugsmo, liūdesio, sarkazmo – hipertrofavimas. Kūrinių harmonija pabrėžtinai romantinė – grindžiama trigarsių ir sekstakordų sekomis, kartais netgi visiškai vengiant bet kokių disonansų. Kūrėjas įsitikinęs, kad "vidinei įtaigai užkoduoti nebūtina dėlioti daugybės natų, nereikia daug arba įmantriai kalbėti...."

Puota ausims ir sielai

Lydimi šmaikščių muzikologo V.Gerulaičio komentarų kompozitoriaus F.Latėno kūrybą pristatys rinktiniai Lietuvos muzikantai.

Pjesę styginių kvartetui "...in extremis..." ir styginių kvartetą Nr.2 "Šviesiam atminimui" atliks talentingas ketvertukas: daugelio tarptautinių konkursų laureatas, styginių kvartetas "Art Vio", garsėjantis aktyviu lietuvių kompozitorių muzikos propagavimu. Kvarteto nariai Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Kristijonas Venslovas (smuikas), Tomas Petrikis (altas) ir Povilas Jacunskas (violončelė) griežia Prancūzijos meistrų pagamintais instrumentais, leidžiančiais iki tobulumo išgryninti unikalų ansamblio skambesį.

Kūrinį solo fortepijonui "Kūdikėlio Amadėjaus opusas Nr.0,01" skambins pianistė Indrė Baikštytė, publikai gerai pažįstama kaip nenuilstanti kamerinės muzikos atlikėja. Ji pasirodys ir su nuolatiniais scenos partneriais: sonatą fleitai ir fortepijonui pianistė atliks kartu su fleitos virtuozu Giedriumi Gelgotu, "Pasodoblį" altui ir fortepijonui iš kino filmo "Miesčioniškas gyvenimas" publikai pristatys pianistės ir altininko T.Petrikio duetas, o vienos ryškiausių Lietuvos smuikininkių Rūtos Lipinaitytės ir I.Baikštytės ansamblis padovanos klausytojams iškalbingą F.Latėno kūrinį "Samba Lacrimarum".

Atgims legendinė drama

Liepos 2-ąją Kauno pilyje vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio renginys, kasmet sutraukiantis didžiulę žiūrovų minią – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirta dramos spektaklio inscenizacija.

Tokias inscenizacijas Kauno pilies prieigose drąsiai galima pavadinti centrine Pažaislio muzikos festivalio renginių ašimi. Šiemet festivalis, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, naujam gyvenimui prikels legendinę Juozo Grušo dramą "Barbora Radvilaitė".

Tai vienas žymiausių ne tik šio autoriaus, bet ir visos lietuvių dramaturgijos veikalų. Pirmą kartą spektaklis buvo pastatytas Kaune 1972 m., vėliau – Klaipėdoje, Vilniuje. Visus laurus tuomet nuskynė šviesaus atminimo aktorė Rūta Staliliūnaitė, sukūrusį jos gyvenimo vaidmeniu tapusį Barboros personažą ir Žygimantą Augustą įkūnijęs Kęstutis Genys. Anuometiniai straipsniai, recenzijos buvo sklidini žavėjimosi šių aktorių talentu. Šis spektaklis tapo lietuvių teatro legenda, lemtingu posūkiu režisieriaus kūrybiniame ir asmeniniame likime.

Sovietmečiu Kauno dramos teatre be režisieriaus pavardės daugybę metų rodytas spektaklis tapo menininko ir kovos su sistema simboliu. Patriotinė linija anuomet buvo itin svarbi ir autoriui, ir teatrui. Barbora Radvilaitė čia rodoma kaip aistringai laisvės siekianti ir beatodairiškai ją ginanti asmenybė. Ji dogmatiškos visuomenės aplinkoje išlieka laisva nuo pradžios iki galo, net jos mirtis yra laisvės triumfas. Emociniu užmoju šios tragedijos personažai primena didžiuosius Europos dramaturgų kūrinius: jie didingi mylėdami ir nevaržydami savo dvasios polėkių.

Dramaturgo mintyse "Barbora Radvilaitė" brendo ilgai ir kūrybos procese nepatyrė esminių pokyčių. Autorius yra pasakęs: "Kiekvienu metu galėjau tą tragediją parašyti ir tikriausiai būtų išėjusi tokia pat".

Originali meilės istorija

Prieš keletą metų daugeliui į atmintį įsirėžusi režisieriaus Jono Jurašo dramos interpretacija buvo atgaivinta Nacionaliniame Kauno dramos teatre, o specialiai Pažaislio muzikos festivaliui naują veikalo inscenizaciją kuria režisierius Vytautas Rumšas, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, šviesų dailininkas Karolis Juknys ir choreografas Kipras Chlebinskas.

Muziką spektakliui pritaikė kompozitorius Antanas Kučinskas, Barboros Radvilaitės vaidmenį atliks Toma Vaškevičiūtė, Žygimanto Augusto – Tadas Gryn. Kitus dramos personažus įkūnys ištisa žinomiausių Lietuvos aktorių plejada, jungianti ir patyrusius scenos meistrus, ir jaunosios kartos atstovus, – Džiugas Siaurusaitis, Remigijus Vilkaitis, Remigijus Bučius, Dalia Storyk, Marcelė Zikaraitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Evaldas Jaras, Eimantas Pakalka ir kiti.

Renesanso dvasia alsuojanti Žygimanto Augusto ir jo žmonos istorija ilgainiui tapo įkvepiančių žmogaus siekių, pasiaukojimo ir žėruojančios aistros pavyzdžiu. Ši originaliai interpretuojama meilės istorija nepaliauja žadinusi kiekvieno lietuvio tautinę savigarbą, primindama laikus, kai Lietuvos vardas skambėjo greta kitų įtakingų valstybių.

Ne vienam išdidumo jausmą iki šiol kelia faktas, kad Barbora Radvilaitė tuomet laikyta viena gražiausių Europos moterų, o tiek dramos sukūrimo laikmečiu, tiek nerimastingame XXI a. žiūrovą žavi istoriškai neįmanomas, tačiau dramos audinyje logišką poziciją randantis Barboros monologas:

"O Lietuva! Manoji meile! Bausk

Mane, jeigu tarp deimantų yra

Bent lašas kraujo. Išganyk mane,

Jei deimantuose šviečia meilė tau.

Per amžius būk laisva, o Lietuva.

Ir būk visiems teisinga ir gera.

Kai valanda išmuš, priglausk mane.

Tau – karūna!.."


Kas? Kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Fausto Latėno autorinis koncertas.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Birželio 30 d., 18 val.

 

Kas? Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirta dramos spektaklio inscenizacija "Barbora Radvilaitė".

Kur? Kauno pilyje.

Kada? Liepos 2 d., 21.30 val.


Šiame straipsnyje: Pažaislio muzikos festivalis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių