Vardas, žinomas ne vienam operos gerbėjui Europoje

"Eglė – ne Lietuvos padangės žvaigždė. Tikiu, tai bus pasaulinio lygio dainininkė", – šiais Kauno valstybinės filharmonijos vadovo Justino Krėpštos žodžiais prasidėjusį interviu su dar tik dainavimo paslaptis studijavusia Egle Šidlauskaite "Kauno diena" publikavo 2011-aisiais. Įžvalgos pasitvirtino – jos vardas žinomas ne vienam operos mylėtojui Europoje.

Išdainuota padėka

Kitą savaitę E.Šidlauskaitės mecosopranas skambės ir gimtajame Kaune, kuris tapo tik viena kūrybinių kelionių stotelių. Vokietija, Austrija, Norvegija, garsios teatrų scenos ir prestižiniai konkursai – regis, visos galimybės suteikia kaunietei dar daugiau pasitikėjimo savimi, plečia jos gerbėjų ratą.

Pasirodyti gimtinės scenose, kur gali klausyti daugybė draugų, mokytojai, šeimos nariai, neabejotinai svarbu kiekvienam dainininkui. O kaip dėl pripažinimo? Didesnį pasitenkinimą teikia pripažinimas Lietuvoje ar užsienyje? Ar apskritai svarbiausia ne kritikų įvertinimai, bet galimybė dainuoti – juk klausantis E.Šidlauskaitės negali suabejoti, kad ji tai daro iš pašaukimo, ne dėl laurų.

"Prieš penkerius metus tikriausiai į šitą klausimą būčiau atsakiusi kaip daugelis, kad svarbiausia – pripažinimas užsienyje, tik tada ateina savųjų pripažinimas. Tačiau šiandien jau nebeturiu tikslo būti pripažintai, mano manymu, pripažintas žmogus yra pasmerktas visada nešioti publikos suformuotą kaukę, o dar, neduok Dieve, iš tiesų imi ir patiki ta kauke pats", – brandžias mintis dėsto jauna solistė.

Neatsiejami pripažinimo palydovai – nusivylimai ir vertinimai, o tai neteikia daug džiaugsmo. "Tad šiandien aš tiesiog džiaugiuosi publika, kad ir kur ji būtų: Lietuvoje ar užsienyje. Visur tie patys žmonės, ištroškę, kad kas nors sušildytų jų širdis. Žinoma, šeimai, draugams, mokytojams yra nuostabiausia dainuoti, nes taip gali pasakyti ne žodžiais, o jausmais begalinį ačiū", – sako E.Šidlauskaitė.

Žavi genijų paprastumas

Prieš trejus metus, dar studijuodama Milane, nuoširdumu žavėjusi kaunietė neslėpė džiaugsmo dėl galimybių dirbti su muzikos korifėjais. Tąsyk su "Santakos" skaitytojais ji dalijosi dar gyvais įspūdžiais iš legendinės dainininkės Kiri Te Kanawos meistriškumo kursų Bel Canto akademijoje. Kokia per šiuos metus sutikta muzikos asmenybė, pedagogas ar mokykla padarė daugiausia įtakos?

"Menininką augina net ir pakelės medis. Tačiau, jeigu minėtume asmenybes, man labiausiai imponavo paprasti žmonės. Ne veltui sakoma, kad genialumas slypi paprastume. Būtent šį apibūdinimą atitiktų labai sužavėjęs praėjusiais metais Verbier festivalyje (Šveicarija) sutiktas Simonas Keenlyside, baritonas, šiuo metu atliekantis pagrindinius vaidmenis "Covent Garden" operos teatre. Taip be galo esu dėkinga už dabartinį vokalo supratimą savo dabartiniam dainavimo mokytojui Vincenzo Manno", – garsias muzikos pasaulio asmenybes vardija E.Šidlauskaitė.

Tiesa, pati savo karjeros neskuba vertinti: "Tai tik aušros atspindžiai, galbūt šį klausimą reikėtų atidėti dar dešimčiai metų. Taip pat ir dėl šeimos, kol kas sunku būtų kažką planuoti, kai esi tik pradžioje."

Publika svarbiau už vardus

Įveiktos studijos Milane, debiutuota ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (jame E.Šidlauskaitė atliko vieną vaidmenų kritikų išgirtoje Onutės Narbutaitės operoje "Kornetas"), ką tik nuskambėjo ir "Vilnius City Opera" premjera "Jonas ir Greta". Gal šiandien solistė jau gali pasakyti, ko daugiau: darbo ar sėkmės – reikia norint patekti į tarptautinę muzikos sceną?

"Sakyčiau, santykis yra sąlyginis. Rengiantis, be abejo, darbas nusveria, fortūna reikalinga tik tam, kad pakliūtum ten, kur galėtum toliau save tobulinti. Vėlesniame etape, deja, sėkmės reikia daugiau negu darbo – ypač šiuolaikinėje rinkoje, nes pasiūla – ir labai gera – yra labai didelė", – atvirauja pašnekovė.

Konkurencija? Apie ją stengiasi negalvoti. "Jos daug tarp mecosopranų, kaip ir tarp kitų balsų. Tiesiog stengiuosi kiek įmanoma geriau atlikti tai, ką moku geriausia –  dainuoti", – sako E.Šidlauskaitė ir vėl suteikia progos patikėti jos nuoširdumu. Paklausta apie svajonių sceną, solistė tikina: svarbiausia ne teatro ar scenos vardas, o publika. "Ką tik grįžau iš Norvegijos, kur teko garbė dalyvauti Oslo operos festivalio atidarymo koncerte, tad šiandien labai norėtųsi padainuoti Oslo nacionalinėje operoje. Oslo publika tiesiog nuostabi", – pripažįsta solistė.

Ką aštuoniolikmetei Eglei Šidlauskaitei patartų patyrusi solistė Eglė Šidlauskaitė?

"Patarčiau labai rimtai paklausti savęs, ar tikrai nori eiti šiuo keliu, o jeigu atsakymas būtų teigiamas, palinkėčiau daug daug kantrybės ir sielos stiprybės bei kibti kiek įmanoma greičiau į mokslus", – sako pašnekovė.

Koncertas Kaune

Spalio 7-ąją E.Šidlauskaitė kops į Vytauto Didžiojo universiteto Didžiosios aulos sceną. Koncertas "Viva la Música!" bus E.Šidlauskaitės, Kauno fortepijoninio trio ir VDU Didžiosios aulos muzikos draugijos dovana visiems melomanams Muzikos dienos proga.

Koncertinėje programoje – ispanų ir Lotynų Amerikos melodijos. "Prisipažinsiu, ispaniški ir lotynų Amerikos ritmai – man tikras iššūkis, – paklausta, kas dar patinka, be temperamentingų ispaniškų ritmų, sako solistė. – Nesu išranki muzikos stiliams. Gerbiu visų stilių atlikėjus nuo klasikos iki popmuzikos. Ir mielai klausau bet kokios gerai atliktos instrumentinės ar popmuzikos. Šiuo metu ypač pradėjau žavėtis Rytų ritmais ir melodijomis."

Kas? Koncertas "Viva la Musica!".
Kur? VDU Didžiojoje auloje.
Kada? Spalio 7 d. 18 val.