Už „Durų“ – laisvė mąstyti

Jei bandysi rasti kokį loginį paaiškinimą, bus sunku. Negaliu pasakyti, apie ką spektaklis, – mes tik plaukiame vaizduotės upe.

Vos pradėjęs naująjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras atvyksta į Kauną su išskirtiniu spektakliu: pristatoma spektaklio "Durys" premjera.

Spektaklio koncepcijos ir dramaturgijos autorius, režisierius, choreografas ir garso dizaineris – garsus norvegų menininkas Jo Strømgrenas. Spektaklyje pasitelkiant judesį ir šokį, keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus, kad, jo žodžiais, pamatytume visada egzistavusius modelius, migracijos priežastis ir kaip ji kinta skirtingose tautose.

Premjeros išvakarėse aktoriai pasidalijo mintimis apie spektaklį, jo pagrindinį kūrėja J.Strømgreną ir darbą su juo.

Rytis Saladžius: "Labai malonu, kad pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau galimybių dirbti su vienais iš stipriausių režisierių, – pernai su Łukaszu Twarkowski, kuris pastatė "Lokį", dabar – su J.Strømgrenu repetuojame "Duris". Skirtumas didžiulis. Abiem atvejais – unikalus patyrimas dėl to, kad vienam ar kitam režisieriui kalbant, iš karto nepagauni minties vingių, nes viskas kiek kitaip, ne taip, kaip galvoji. Jis pats pasakojo, kad jo režisūrinis principas – kaleidoskopinis. Sujuda stikliukai ir keičiasi mozaika, kinta vaizdas. Ir iš tikrųjų, tie vaizdai dažnai prieštarauja vienas kitam, arba nutinka tokių dalykų, kada priešingos kompozicijos, skirtingi planai, arba jų trūkinėjimas, netikėta kito veiksmo pradžia naikina bet kokius stereotipus. Mums, aktoriams, dalyvauti – labai įdomu. Atrodytų, kad kartais kaip kūrėjas gali kažką padaryti, pabandyti pratęsti tą mintį, o iš tikrųjų tos minties jau nereikia pratęsti, nes ji jau turi būti nutraukta. Tada reikia galvoti, kaip tokias mintis vėl prikelti. Kaip neseniai sukurtas mizanscenas versti kažkuo kitu. Tai visas judėjimas ir smagumas. Tai vis dėlto daugiau teatras, o ne šokis. J.Strømgrenas labai jautrus ir pagavus niuansams, smulkiems dalykams. Čia ir šokis yra milimetrinis."

Diana Anevičiūtė: "Kartais žiūrovai klausia dailininko, kas jo kūrinyje pavaizduota. Bet mums nesinori išgirsti atsakymo, nes jis sustabdys vaizduotę. J.Strømgrenas žaidžia su asociacijomis, ir tai neįprasta. Suglamžytas popieriaus lapas – ką jis reiškia? Traukinio garsas – kokios jo prasmės? Vyresnei kartai gal tai primins tremtį, o jaunimui simbolizuos naujo gyvenimo pradžią. J.Strømgrenui svarbi muzika, nuotaikų kaita, netikėtumo atsiradimas, kūno kalba. Jei bandysi rasti kokį loginį paaiškinimą, bus sunku. Negaliu pasakyti, apie ką spektaklis, – mes tik plaukiame vaizduotės upe.

Rasa Samuolytė: "Spektakliui J.Strømgrenas gali pasiūlyti tiek daug raiškos, kad kartais būna įdomu žiūrėti, iš kokio fantazijos maišo jis ten viską traukia. Jam labai įdomios visos ir visokios detalės. Jis gali iš popieriaus gniužulėlio sukurti visą istoriją. Labai įdomu žiūrėti, kaip repeticijų metu jam gimsta idėjos. Jis ateina gerai pasiruošęs, kažkokių origami prilankstęs per vienintelę laisvą savaitės dieną ir tada pasakoja. Mums tada įdomu stebėti, kuo virs tas kūrybinis procesas. Jis – tarytum vitražo dėliotojas, labai jaučia spalvas, santykius. Jis labai muzikalus. Vyksta keistas procesas: kaip jis pats sako, skečus užmetinėja. Šie skečai – tai būsimos scenos griaučiai. Jis juos užmetinėja lengva ranka, todėl labai įdomu, koks rezultatas bus, koks išeis vitražas, nes tų spalvotų gabaliukų repeticijų metų atsirado labai daug."

Rimantė Valiukaitė: "Režisieriui svarbi mūsų orientacija laike, muzikalumas, plastika. Mūsų užduotis yra tiksliai suvokti jo idėją ir kiek įmanoma geriau ją įkūnyti. Jis labai daug ruošiasi, į repeticijas ateina su tokiomis mintimis, kad net nesinori kištis su savo pasiūlymais, nepataikyti į tą idėją, kad nesubyrėtų tai, ką režisierius būna sugalvojęs. Nesinori tų kvailų siūlymų, kai vienas siūlo vieną, kitas – kitą. Jis rutulioja savo idėją ir mes labai branginame tai, ką jis siūlo."

Mantas Stabačinskas: "Teko nemažai dirbti su užsienio choreografais. Šokio pasaulyje labiau įprasta, kad vienas kūrėjas kuria ir choreografiją, ir kostiumus, ir muziką parenka. Labai smagu dirbti, kai pastebi, kad J.Strømgrenas viską mato. Jo smegenys veikia 120 proc. Būna tokių momentų, kai mes nelabai jaučiame tai, kas vyksta scenoje, bet jis mums pasako apie kitas aplinkybes – muziką, šviesą, tokiu būdu mus užpildydamas. Tu jauti, kaip jis mato konkrečią kūrinio dalį ir moka ją puikiai pavaizduoti. Jis viską mato pats. Jis turi labai didelę patirtį su šokėjais, su dramos aktoriais. Yra statęs ne tik šokio spektaklius, bet ir dramos, lėlių, baleto. Atmosfera nuostabi. Kiekvieną aktorių priima, repeticijų metu būna labai daug juoko. J.Strømgrenas su mumis dalijasi net tuo, kas kartais atrodytų asmeniška. Pradžioje nenorėjo tiksliai apibrėžti, apie ką bus spektaklis, nes jam patinka galvoti, kartu su visais ieškoti. Dirbant pasimatė, ko nori. Darbas panašus į dėlionę, kai išimama viena detalė ir dedama kitur. Dėlioja ir po truputį kažkas atsiranda. Man patinka, kad kolektyvas įvairus – šokis sujungtas su drama. Per septynias repeticijų savaites vieni iš kitų labai daug gavome, vieni kitiems nemažai padėdami."

Augustė Pociūtė: "Kai persikėlėme repetuoti iš Mažosios scenos į Didžiąją kartu su visomis dekoracijomis (ilga siena su langais ir durimis, kuri jau spėjo tapti dar vienu lygiagrečiai veikiančiu personažu), ėmiau jausti, kad šis spektaklis bus labai lankstus: kiekviena nauja erdvė – kita scena iš naujo jį įkvėps. Manau, spektaklis "Durys" žiūrovams sukels nemažai kontrastingų emocijų, keistų asociacijų arba gražių vaizdinių. "Durys", išvertus į spektaklio kalbą, yra "Verys". Spektaklyje mes kalbame išgalvota kalba, kuri lyg ir primena lietuvių kalbą, lyg ir ne; mes turime nedidelį žodynėlį."

Žygimantė Jakštaitė: "Mane labai žavi J.Strømgreno asmenybė. Jis kupinas didžiulės kūrybinės jėgos ir su viskuo tvarkosi kūrybiškai ir lengvai. Smagu būti šalia ir dalyvauti visame procese. Jo humoro jausmas – puikus!"

Ugnė Šiaučiūnaitė: "Labai gera dirbti su pagarbiu, nesinervinančiu režisieriumi, Jo būtent toks ir yra. Kartais net sunku patikėti, kaip viskas smagiai vyksta. Šios savybės itin jaučiamos visame procese, dėl to dirbti kartu su juo ir visa komanda yra labai malonu. Vertinu laisvę, juntamą šiame procese. Jauti, kad gali sugalvoti, atsinešti idėjų, ir jos bus išgirstos. Labai svarbu gerbti vienas kitą, ir šitas darbas man yra pavyzdys, kad įmanoma bendrauti ir kurti nesidalijant socialinio statuso vaidmenimis."

Kas? Spektaklis "Durys".

Kada? Spalio 10 d. 18 val.

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių