- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus televizijos bokšto (TV) rekonstrukcijos koncepcijos konkurso nugalėtoju pripažintas sostinės architektūros studijos "Plazma" projektas "Vilniaus akis". Tris pagrindinius bokšto taurės aukštus siūloma sujungti laiptais, devynioliktame aukšte siūloma įrengti uždarą apžvalgos aikštelę, 3D kino salę, interaktyvius ekspozicijos elementus. 20-ame aukšte įrengti atvirą apžvalgos aikštelę.
Antra vieta atiteko kauniečių architektų projektui "Vilniaus TV bokštas be cenzūros". Jame kūrėjai stengėsi ne tik pritaikyti bokštą naujoms funkcijoms, bet ir žadinti mūsų istorinę atmintį, suteikti bokštui daugiau nematerialaus turinio.
Nuo 1981 m. veikiantis 326,4 m aukščio, daugiau nei 25 tūkst. tonų sveriantis bokštas yra ne tik aukščiausias pastatas Lietuvoje. Nuo 2000 m. jis virsta viena didžiausių pasaulyje Kalėdų eglių. Vis dėlto labiausiai jis asocijuosi su kova už laisvę, su kruvinais Sausio 13-osios įvykiais. Būtent į tai atsižvelgė kauniečiai architektai Justina Padvarskaitė-Venslovienė, Lukas Venslovas, Gytautas Mikeliūnas, Simonas Slučka, rengdami bokšto rekonstrukcijos konkurso projektą.
"TV bokštas, įgyvendinus mūsų parengtą rekonstrukcijos projektą, turėjo priminti laisvo žodžio ir objektyvios informacijos svarbą. Kurdami bokšte ir aplink jį erdves be cenzūros, išvalydami iš jų nereikalingus dekoro elementus, parodydami tarp bendros ekspozicijų tematikos, kaip veikia propaganda ir įvairios manipuliacijos priemonės, galėtume pasiekti minėtus projekto tikslus. Tai turėtų suteikti bokštui išskirtinumo ir patrauklumo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste", – įsitikinusi kauniečių projekto bendraautorė J.Padvarskaitė-Venslovienė.
Teritorijoje aplink bokštą kauniečiai architektai pasiūlė išskirti aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonas. Gerbdami istorinę atmintį, stengėsi išlaikyti erdvės aplink bokštą rimtį, išryškinti vietas, kuriose žuvo laisvės gynėjai. Pasak pašnekovų, šiuo metu įėjimas į bokštą nėra akcentuotas, labiau pritaikytas darbuotojams, o ne lankytojams, todėl jie pasiūlė įrengti pagrindinį įėjimą iš Sausio 13-osios g. projektuojamu tuneliu, sujungtu su planuojama požemine automobilių aikštele. Kauniečių architektų nuomone, TV bokšto aplinka turėtų tapti ne pramogų objektu, o ramaus prasmingo poilsio vieta.
Remontuojant bokštą – šį ypatingos svarbos inžinerinį statinį, kauniečiai siūlė atsisakyti visų nereikalingų detalių. "Mes iš esmės nekeitėme eksterjero, nedailinome interjero – siekėme išryškinti pagrindinį konstrukcinį karkasą ir statinio struktūrą, atidengti esamas konstrukcijas, asketišką ir grublėtą betono faktūrą. Numatėme panaudoti, pavyzdžiui, vaikų žaidimams iki šiol neprieinamą lankytojams aštuonioliktą aukštą, kuriame gerai matyti pagrindiniai konstrukciniai elementai, laikantys bokšto "taurę". Atviroje apžvalgos aikštelėje, terasoje, suprojektavome prieigas ekstremalioms pramogoms – pavyzdžiui, šuoliams su lynu. Suprantama, bokšte numatėme barus, restoranus, kavines, apartamentus ir visa kita, kas numatyta konkurso sąlygose", – aiškino L.Venslovas, drauge su bendraminčiais kūrybiškai įvertinęs bokšto architektūrą, jo interjerą bei aplinką ir visa tai sujungęs su tautos istorine atmintimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba3
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...