„Per toli gyvenu“ – laiškuose atgyjantis A. Mončys

Turtingo gyvenimo nuotrupos

Anot knygos sudarytojos, ši knyga – A.Mončio kūrybos albumo "Antanas Mončys", išleistos dar 2003 m., tąsa. Iš pradžių norėta sukurti A.Mončio laiškų archyvo internetinį variantą, tačiau vėliau buvo susitelkta ties knygos idėja.

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje yra surinkta gausi informacija apie menininką – dalis tos informacijos ir sutelkta šioje knygoje. Vartant fotografijų, autobiografijos detalių turtingą knygą, į akis krenta laiškų gausa – pateikiami skulptoriaus rašyti ir jam adresuoti laiškai apima pusę amžiaus – 1943–1993 m. Tiesa, tai toli gražu ne visa vieno garsiausio Lietuvos skulptorių modernistų korespondencija.

Laiškuose, iš kurių citata pasirinkta ir knygos pavadinimui, gausų ir įvairiausių smulkmenų – nuo prašymų išduoti talonų kavai, kad vėliau ją galima būtų parduoti, iki piktinimosi metro ir autobusų streikais. Gyvendamas Paryžiuje, A.Mončys stipriai jautė menininkų gyvenimą ir dėl to buvo laimingas – čia gyventi skulptoriui patiko.

Viename Palubinskų šeimai skirtame laiške menininkas rašė: "Paryžius yra toks bliūdas, iš kurio reikia semti ne šaukštu, bet  samčiu. Čia matome ne tik Europos paskutinius laimėjimus, bet ir Amerikos, Azijos, Afrikos senuosius ir naujausius darbus." Tačiau gimtinės ilgesys jo laiškuose taip pat nėra svetimas. A.Mončys vis siunčia linkėjimus savo artimiausioms giminėms ir domisi bei rūpinasi Lietuvoje gyvenančia šeima.

Kelias į pripažinimą

1921 m. Žemaitijoje, Mončių (dabar – Mančių) kaime gimęs A.Mončys, būdamas kiek daugiau nei dvidešimties, pasirinko studijuoti architektūrą Vytauto Didžiojo universitete. 1944-aisiais menininkas pasitraukė į Vakarus.

Knygoje šalia gausybės nuotraukų, laiškų ir įvairiausių dokumentų fotografijų pateikiama paskutinė skulptoriaus nuotrauka prie tėvų namų Mončių kaime prieš pat pasitraukiant į Vakarus. Vien jau pati jauno A.Mončio stovėsena išduoda tvirtą ir atkaklų charakterį, kurio iš tiesų reikėjo labai daug norint savo kūryba išgarsėti kitoje šalyje.

Trejus metus, paragintas kito skulptoriaus – Vytauto Kašubos, jis studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje. Netrukus susipažino su Franciu Turbiliu – architektu, interjero dizaineriu ir baldų kūrėju, kuris itin padėjo A.Mončiui gauti kūrybinių užsakymų. Baigęs Freiburgo mokyklą A.Mončys išvyko į Prancūziją, čia studijavo skulptoriaus Ossipo Zadkiene‘o studijoje Didžiosios Lūšnos akademijoje.