- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
-
Tekstilė vakar ir šiandien: neišsenkanti siūlo galia
Galerijoje "Meno parkas" ekspozicijų erdvėje šiuo metu veikia tekstilininkės, Lietuvos dailininkų sąjungos ir grupės ESAME narės, šiemet mininčios 75 metų jubiliejų, Irenos Piliutytės paroda "Vakar, šiandien ir visada".
Klasikinis gobelenas
Jau tapo įprasta, kad "Meno parko" galerijoje eksponuojamos šiuolaikinės dailės parodos, pasižyminčios neretai ypač moderniu žvilgsniu, raiška, idėjų ir minčių išpildymu. Šįkart joje – klasikine gobeleno technika sukurti kūriniai, įamžinantys Lietuvių raštijos istoriją ir literatūros pradininkų portretus. Ir ką? Paroda ypač gaivi ir savotiškai netikėta, o ultramodernaus meno kontekste – kažkuo nauja ir pritraukianti dėmesį.
Galbūt todėl, kad šiuolaikiniuose kontekstuose imi ir pavargsti arba pradedi ieškoti kažko paprasto, nuoširdaus, ne giliai išmąstyto, o išjausto, sukurto iš širdies. I.Piliutytė per parodos atidarymą patikino, kad jos gobelenuose yra ne tik paprasti siūlai, bet ir driekiasi juose įausta širdies gija. Pamačius jos išaustus gobelenus, tuo abejoti netenka.
Ekspozicijos unikalumą lemia ir I.Piliutytės kūrybos ašimi tapęs retai tekstilėje pasitaikantis portreto žanras, tekstilininkė papildo menininkų Lili Janinos Paškauskaitės, Kazio Rimto Tarabildos, Konstantino Bogdano, Regimanto Midvikio, Prano Gailiaus (Prancūzija) gretas, kurie savo darbuose įvairiomis išraiškos priemonėmis jau įamžino lietuvių raštijos istoriją ir literatūros pradininkų portretus.
Tekstiliniai portretai
I.Piliutytei atspirties tašku tapo Martynas Mažvydas, o prie lietuviškosios raštijos paveldo ištakų ir iškilių asmenybių atvedė tautinio identiteto paieškos, domėjimasis istoriografiniais raštais, metraščiais, kronikomis, literatūros istorija. Ilgus metus kaupta informacija išsiliejo į tekstilinių portretų ciklą su Mikalojaus Daukšos, Danieliaus Kleino, Liudviko Rėzos, Bretkūno, Kristijono Donelaičio, Vydūno, Jono ir Antano Juškų, Jono Mačiulio Maironio, Enzio Jagomasto ir kitų iškilių asmenybių atvaizdais.
Tekstilinių portretų ciklas buvo eksponuojamas autorinėse parodose Seime, Lietuvos Respublikos konsulate Sovetske, Kaliningrado apskrityje, Kaune, Šilutėje, Kudirkos Naumiestyje, Vilkijoje ir kitur. Dailininkė surengė per 40 parodų Lietuvoje, dalyvavo tarptautinėse tekstilės parodose ir projektuose JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje. Jos darbų turi įgiję Ispanijos ir JAV kolekcininkai, kūriniai reprodukuoti knygose "XXVII knygos mėgėjų metraštis", "Kauno Dainava" (2014) ir kitur.
"Gobeleno audimas – širdies dalelė, jėga suteikianti sparnus gyventi, kelianti dvasią aukštyn. Paprasti siūlai dega, šviečia, groja, kalba apie žmogaus vidinį pasaulį, charakterį ir laiką, – teigia 47 metus kūrybinį darbą dirbanti I.Paliutytė.
Aš džiaugiuosi, kad neapleidžia įkvėpimas. Manoji tekstilė buvo vakar, yra šiandien ir, regis, bus visada. Siūlo galia – begalinė.
Siūlo galia
1942 m. Veliuonoje gimusi I.Paliutytė nuo mažumės mėgo piešti, kurti, vaidinti. "Bet labiausiai mėgau "verpti". Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti", – prisimena tekstilininkė, šįmet pažyminti gražią gyvenimo sukaktį. Mokykloje jos gabumus dailei pamatė dailininkas Povilas Krivaitis, jis ir paskatino rinktis tekstilę, sakydamas, kad dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Ir buvo teisus, I.Paliutytė nėkart nesuabejojo tekstilės jėga ir galia. Pagarbą tekstilės profesijai menininkė išreiškė gobelenų ciklu "Odė tekstilei" (2009). Jos kūrybai įtakos turėjo Z.Varnauskas, L.Truikys, R.Luckienė, J.Mozūraitė.
"Susidomėjusi Prūsijos istorija, išaudžiau Lietuvos raštijos pradininkų M.L.Rėzos, A.Kulviečio, M.Mažvydo, K.Donelaičio, J.Bretkūno, D.Kleino, M.Daukšos, A.Besenbergerio, S.Rapalionio, Vydūno portretus, – teigia menininkė. – Norėjau išaukštinti, didžiuotis, išreikšti pagarbą žmonėms, sutvirtinusiems lietuviško žodžio ir Lietuvos kultūros pamatus. Sutapau su jų pasauliu, papildžiau savo jausmais, nes šie žmonės padarė daugiau negu galėjo. Jiems dar negimusiems gamta suteikė tai, kas vadinasi nemirtingumu. Kaip duonos reikėjo rašto, kalbos, mokslo. Jų sielos šviesa šviečia mums dabar. Tai gimtosios kalbos istorija."
Kuo daugiau žmonių žinos apie šiuos šviesuolius, tuo bus lengviau gyventi tautiškumo dvasia, sako menininkė.
"M.Mažvydas glaudžia knygą prie širdies. Katekizmas nėra didelio formato, bet M. Mažvydui ir net man – tai didžiulė, reikšminga mūsų pirmoji lietuviška knyga. K.Donelaitis šypsosi, nes jo vidiniame pasaulyje jau saulelė atkopia budinti svieto. Na, o aš džiaugiuosi, kad neapleidžia įkvėpimas. Manoji tekstilė buvo vakar, yra šiandien ir, regis, bus visada. Siūlo galia – begalinė", – sako I.Paliutytė.
Kas? I.Piliutytės paroda "VAKAR, ŠIANDIEN IR VISADA".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Veikia iki rugpjūčio 26 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...