„Teatro fabrike“ lukštenasi svajonės

Šį sezoną Nacionalinis Kauno dramos teatras pradėjo realizuoti seną svajonę – kurti "Teatro fabriką", erdvę, skirtą drąsiems bandymams, eksperimentams, ieškojimams ir atradimams.

"Tai vieta, kur mokomasi klysti ir atrasti, įkvėpti ir sužinoti, patirti ir įgyvendinti", – sako "Teatro fabriko" koordinatorė ir vadybininkė Skaistė Jurėnė. Pokalbis su ja – apie projektą ir jo vykdomas veiklas.

– Kaip apibūdintumėte "Teatro fabriką", jo veiklas?

– Tai diskutuotinas klausimas. Iš vienos pusės, tai didelis, nuolatos besitęsiantis Nacionalinio Kauno dramos teatro projektas, kurio tikslas yra jaunųjų menininkų skatinimas ir pagalba žengiant pirmuosius žingsnius teatre. Šį tikslą įgyvendiname įvairiais būdais. Visų pirma – skatindami jaunuosius menininkus atsinešti idėją, kurti bendrus projektus ir dalyvauti įvairiose veiklose. Taip pat padedame jiems įgauti žinių ir įgūdžių, kad patys sau galėtų tapti vadybininkais.

Kita vertus, "Teatro fabrikas" galėtų būti apibūdinamas kaip menų inkubatorius, nes čia menininkui suteikiamos saugios sąlygos. O fiziškai jis įsikūręs Mažųjų scenų kiemelyje, Ilgojoje ir Tavernos salėse. Tai puikios erdvės netikėtiems sprendimams ir kūrybiniams ieškojimams. Tavernos salė lengvai pritaikoma įvairioms edukacijoms ir seminarams.

– Kokie jaunieji menininkai gali rasti prieglobstį "Teatro fabrike"? Turbūt ne tik aktoriai?

Teatras – ne tik aktoriai, tai gerokai daugiau.

– Ne. Teatras – ne tik aktoriai, tai gerokai daugiau. "Teatro fabrikas" orientuojasi į performatyvų meną, kuris apima daugelį sričių: fotografiją, šokį, muziką, lėlių teatrą, kostiumų kūrimą, režisūrą... Bet mes neapsiribojame vien tuo, pavyzdžiui, šiuo metu mezgasi gražūs ryšiai ir bendradarbiavimas su Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedra, kur kartu su dėstytoja Rita Brakauskaite sugalvojome, kaip į "Teatro fabriko" veiklas galėtume įtraukti ir būsimus grafikus dizainerius. Net neabejoju, kad netolimoje ateityje bendradarbiavimo ryšius pavyks užmegzti ir su daugiau įvairių sričių atstovų.

– Kaip gimė ši idėja?

– Mintis apie teatro erdvę, kurioje būtų galima ieškoti ir atrasti, užgimė jau seniai, kai režisierius Jonas Jurašas Mažųjų scenų kiemelį pavertė kultūros ir kūrybos eksperimentine erdve. Prie konkrečios "Teatro fabriko" kaip eksperimentinės erdvės idėjos sugrįžta 2016 m. birželio pabaigoje, kai miesto, rajono merai kartu su Kaune įsikūrusių teatrų ir universitetų vadovais susivienijo ir pasirašė ketinimų sutartį. Deja, šis projektas finansavimo nesulaukė. Nepaisant to, buvo nuspręsta ne palaidoti šią mintį, o kurti nuo balto lapo, savo pajėgomis. Poreikį padėti jauniesiems menininkams jaučiame. Pavyzdžiui, ką tik baigęs studijas režisierius dažnai yra neįsileidžiamas į teatrą, nes statyti jo kūrinius, kurie gali būti nuostolingi, yra rizikinga. Taigi "Teatro fabrikas" – tokia erdvė, kurioje drąsiai galima išbandyti savo jėgas.

– Teko girdėti apie jaunųjų menininkų duomenų bazę. Ar tai "Teatro fabriko" produktas?

– Taip, tai viena iš pirmųjų mūsų veiklų. Kuriame viešą ir laisvai prieinamą duomenų bazę, kurioje gali registruotis performatyvaus meno kūrėjai nuo 18 iki 35 metų, kultūros vadybininkai ir menotyrininkai. Šiuo metu duomenų bazė yra kūrimo stadijos, džiaugiamės, kad prie šio projekto prisidėjo net dvi agentūros. Tinklalapio ir bazės dizainą kuria reklamos studija ADF, o visą techninę dalį atlikti padeda įmonė "Tandemum". Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad prie jauno žmogaus sėkmingos karjeros pradžios prisidėti nori ne tik kultūros institucijos, bet ir verslas. Kol duomenų bazė dar kuriama, kviečiame jaunuosius menininkus, vadybininkus ir meno kritikus pildyti anketas.

– Turbūt vienas iš kuriamos duomenų bazės tikslų yra surasti meno profesijos žmones?

– Ji reikalinga tam, kad jaunas kūrėjas galėtų paviešinti savo veiklą, megztųsi bendradarbiavimas ir gimtų nauji projektai. Jaunieji menininkai čia gali paskleisti apie save informaciją, pavyzdžiui, kuo užsiima, kokiuose projektuose dalyvauja ir panašiai, o kitos suinteresuotos pusės – lengvai rasti jiems reikalingus meno kūrėjus. Mes taip pat skatiname jaunųjų menininkų bendradarbiavimą su kultūros vadybininkais ir menotyrininkais. Kauno miesto universitetuose kasmet  paruošiama nemažai šių specialybių atstovų, todėl esame suinteresuoti, kad šios pusės netruktų ilgai ieškodamos vienos kitų.

– Papasakokite plačiau apie kitą "Teatro fabriko" veiklos sritį – organizuojamas paskaitas.

Žinome, kad menininkus gąsdina dalykai, susiję su rinkodara ir vadyba.

– Pradedame nuo vadybos pradmenų paskaitų. Žinome, kad menininkus gąsdina dalykai, susiję su rinkodara ir vadyba. Vis dėlto šios žinios labai svarbios tam, kad kūrėjas galėtų būti pats sau vadybininku arba žinotų, ko galima reikalauti iš šios srities specialisto. Taigi organizuojamų mokymų ciklas yra skirtas suteikti jauniesiems menininkams reikalingų ir svarbių įgūdžių. Jau suplanuota paskaita apie laiko planavimą, kurią ves Herojaus mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas, vyks praktinis užsiėmimas apie projektų rašymą su Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lektore Dovile Jankauskaitė. Artėjant Kultūros tarybos projektų teikimui, šie mokymai gali būti itin naudingi tiems, kurie turi idėją, tačiau nežino, kaip pildyti paraišką arba kokių klaidų nedaryti ir panašiai.

Toliau paskaitų ciklas bus tęsiamas rinkodaros tematika. Tam skiriame net keturis seminarus ir čia žiniomis dalysis savo srities specialistės Vaiva Mickuvienė, Greta Besakirskytė, Marija Šapokienė ir Austėja Matusaitė. Jauni kūrėjai sužinos apie rinkodaros pagrindus, reklamą socialiniuose tinkluose, viešuosius ryšius, reklamos planavimą ir pan. Šios žinios svarbios tam, kad apie jaunąjį menininką, jo veiklą ir, tarkim, būsimą projektą sužinotų kuo daugiau žmonių. Džiaugiamės, kad lektoriai geranoriškai prisideda, todėl dauguma seminarų bus arba nemokami, arba už simbolinę kainą.

– Ar ateityje miestiečiai gali tikėtis atvirų renginių?

– Artimiausiu metu yra numatomos kino reklamos kūrimo dirbtuvės su vaizdo menininku Ridu Beržausku. Šis užsiėmimas bus skirtas vaikams, bet ateityje planuojame rengti dirbtuves įvairaus amžiaus visuomenės grupėms.

– O ką pasiūlytumėte pamatyti arba kur dalyvauti artimiausiu metu?

– Vasario 9-ąją Ilgojoje salėje vyks performansas "Migrena" – bendras fotomenininko Iridijaus Švelnio ir modelio Alvydos Andriekutės projektas, kuris jungia tris meno rūšis: fotografiją, šokį ir muziką. Teatro fabrikui ši iniciatyva artima, nes atlikėjų komandą sudaro jaunieji menininkai. Performansas skirtas tiems, kurie nebijo sunkių išgyvenimų ir gilinimosi į pasąmonę.

– Galbūt turite viziją, koks "Teatro fabrikas" bus ateityje?

– Šiuolaikiškas, kūrybiškas, inovatyvus, drąsus ir stebinantis – kaip tik toks, kokį jį kuria čia veikiantys jaunieji menininkai. Tai vieta, kur mokomasi klysti ir atrasti, įkvėpti ir sužinoti, patirti ir įgyvendinti. Jaunųjų menininkų saviraiška, projektinė veikla, meniniai pasirodymai ir renginiai, edukacinės programos, bendradarbiavimas ir naujos gimstančios idėjos turėtų užpildyti "Teatro fabriko" erdves. Kaip tik dabar pats geriausias laikas jaunam kūrėjui kreiptis į mus su savo idėja tam, kad kartu pasirūpintume jos įgyvendinimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių